Kapčiamiesčio gyventojams – naujausia žinia dėl planuojamo poligono

Penktadienį dėl lietuviško Kapčiamiesčio poligono į posėdį renkasi kaimyninės Lenkijos Seinų valsčiaus taryba.
Darbotvarkėje - vienintelis klausimas: priimti sprendimą dėl oficialios politinės pozicijos, siekiant užtikrinti savo piliečių teisę į saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką ir verslo galimybes.
Prisižaidėt, suaugę ''berniukai' debiliukai, savo karą?

Lietuvoje šiuo metu einama klaidingu keliu: vietoje protingos, technologijomis paremtos gynybos plečiami poligonai, kertami miškai, trikdomas žmonių gyvenimas. Tai daroma tarsi gyvename XX amžiuje, kai gynyba reiškė masinį karių ir pabūklų telkimą.
Tačiau karas pasikeitė. Šiandien svarbiausia ne tai, kur karys šaus automatu, o kas pirmas pamato, supranta ir sureaguoja. Tam reikalingi dronai, sensoriai, DI, o ne vis nauji plotai šaudymams šalia (arba vietoje iškeldintų) gyvenviečių.
Gynyba neturi reikšti:
- masinio gyventojų iškeldinimo,
- miškų pavertimo dykromis,
- valstybės vidaus žalojimo „dėl pasirengimo“.
Dronai pasienyje, ankstyvas perspėjimas, lokalios inžinerinės priemonės – tai leidžia ginti šalį neeskaluojant, negriaunant ir neatskiriant kariuomenės nuo visuomenės.
Poligonų Lietuvoje jau yra pakankamai. Tai, ko trūksta, – mąstymo, kad gynyba pirmiausia turi saugoti žmones ir jų erdvę, o ne ją aukoti.
Jeigu XXI amžiuje vis dar tikime, kad saugumą kuria daugiau spygliuotos vielos ir daugiau šūvių – vadinasi, mokomės ne iš realaus karo, o iš senų schemų.

Slibinas įsakė miestiečiams kasdien parūpinti po nekaltą merginą ir atidarė konsultacijų liniją merginoms.

Siūlau dar vieną poligoną – kuklesnį, jaukesnį – įrengti tarp Vilniaus ir Nemenčinės.
Ideali vieta: miškai gražūs, gamta puiki, o svarbiausia – arti sprendimų priėmėjų. Laurų kvartalą, Sakiškių mišką ir visus kitus Zemečkavus palikime ramybėje – nereikia nieko išpirkinėti. Tegul žmonės jaučia ir girdi, kad jų saugumu pasirūpinta: kad naktimis girdėtų šūvius, sprogimus ir žinotų – štai, Lietuva saugi. O jei Lietuva saugi, tai ir jie saugūs. Be to, Sakiškių miškas juk ne draustinis – jokios retos rūšys ten negyvena. Gamtos mylėtojai tikrai nesipiktins.
Argi vilniečiai girdės, kas vyksta Kapčiamiestyje? Ne, negirdės. Vadinasi, ir saugumo jausmo nebus. O saugumo jausmas – svarbiausia.
Juk niekas taip nestiprina patriotizmo kaip šarvuočių kolona po langais ir pratybos savaitgalį. Vaikai nuo mažens pripras, kad griaudėja gynėjai, ir patys eis į kariuomenę – nes taip įprasta. Grynas, natūraliai išugdytas pilietiškumas ir savanoriai.
Be to, pavojaus atveju bus itin patogu – Vilnių apginsime akimirksniu. Nereikės važiuoti per visą Lietuvą.
Regionams viską supratingai paaiškinsime, kad nėra poligono, nebus ir asfalto, patys kalti.
O vilniečiai?
Na, vilniečiai supras. Jie juk arčiau valstybės. Jie juk didžiausi patriotai. O jei kas nors suabejos – visada galima priminti apie „Rusijos naratyvą“. Universali, laikui nepavaldi argumentacija.
Ką manote – gal dar pridėti nedidelį tankodromą Vingio parke? Dėl saugumo.