Vis dėlto panašu, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) metų metus nesugeba išleisti gynybos reikmėms numatytų mokesčių mokėtojų pinigų.
Pinigų prašo daugiau, bet skirtų lėšų neišleidžia
Stebint Vladimiro Putino rusų karių karinę agresiją Ukrainoje, kiekvienam aišku, kokia svarbi yra kiekvieno kario gyvybė.
Ir nereikia būti dideliu ekspertu norint suprasti, koks svarbus fizinės kario apsaugos elementas yra šarvinė liemenė.
Regis, tą supranta ir Krašto apsaugos ministerija, kurios vadovybė turėjo pasikeisti kilus skandalui dėl šalies gynybai skiriamų lėšų.
Dar 2023 m. pradžioje Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos paskelbė rinkos konsultacijas dėl šarvinių liemenių Lietuvos kariams pirkimo.
Pats neperšaunamų liemenių viešasis pirkimas oficialiai paskelbtas beveik prieš dvejus metus – 2023 m. gruodį.
Tačiau naujų šarvinių liemenių Lietuvos kariai neturi iki šiol.
Kaip rodo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vertinimo išvada, Gynybos resursų agentūra karių liemenėms per kelerius metus turėjo išleisti 29,2 mln. eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Su juo suma gerokai viršys 30 mln. eurų.
Įvertinusi liemenių pirkimo procedūras, VPT pastebėjo, kad du jame dalyvavę tiekėjai skundė procedūras teismams.
Tačiau teismai pasibaigė dar šių metų kovą, kai Gynybos resursų agentūra su vienu iš tiekėjų sudarė taikos sutartį ir turėjo derėtis dėl galutinės perkamų liemenių kainos.
Vis dėlto Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos šarvinių liemenių kariams taip ir nenupirko, o prieš kelerius metus joms suplanuotos milijoninės lėšos taip ir nebuvo išleistos.
Ruošia pirkimą „tinkamiems“ tiekėjams?
Šarvinių liemenių pirkimu domėjosi naujienų portalo tv3.lt patikimi šaltiniai, kurie sutiko jį pakomentuoti su anonimiškumo sąlyga.
Kalbintų specialistų manymu, Lietuvos kariai vis dar neturi šarvinių liemenių dėl to, kad pirkimo konkurso nelaimėjo tiekėjai, kuriems palankumą rodė ankstesni KAM vadovai.
„Lietuvos karių saugumo užtikrinimo vilkinimas galimai yra susijęs tik su vienos nedidelės Lietuvos bendrovės interesais, neseniai pasirašiusios sutartį su iš pirkimo pašalinta Jungtinių Amerikos Valstijų bendrove, kuri neatitiko keltų reikalavimų“, – aiškino tv3.lt pašnekovas.
Jis spėliojo, kad veikiausiai dabar norima iš naujo pirkti liemenes taip, kad laimėtų numatytas pirkėjas. Tiesa, jokių įrodymų tokiam spėjimui šaltinis nepateikė.
„Labai gaila, kad asmeniniai kai kurių žmonių interesai keliami aukščiau valstybės saugumo, o karių saugumo užtikrinimas gali būti patikėtas „garažiniams startuoliams“, investuojantiems į reklamą ir pasigyrimus, o ne technologijas“, – apibendrino pašnekovas.
Pinigai – ne liemenėms, bet „kitoms reikmėms“
KAM patvirtino, kad Gynybos resursų agentūra prieš 2 metus pradėjo viešą šarvinių liemenių pirkimą. Esą pirkime buvo gauta 15 tiekėjų paraiškų, o pasiūlymus pateikė 6 bendrovės.
Ministerija pirmiausia nurodė, kad pirkimo vertė siekė daugiau nei 20 mln. eurų su PVM. Vėliau pripažino, kad suma – perpus didesnė. Maksimalus išperkamas liemenių kiekis buvo apie 16 tūkst. vienetų.
„Šis pirkimas buvo baigtas atmetus visus pasiūlymus, todėl sutartis su tiekėju nebuvo pasirašyta ir liemenės Lietuvos kariuomenės nepasiekė“, – komentavo ministerija.
Pasak jos specialistų, šarvinės liemenės yra svarbi karių apsaugos priemonė, priskiriama karinei įrangai, todėl jai keliami itin griežti saugumo ir atitikimo standartai.
Esą pirkimo procesas užtruko, nes per jį buvo gautos 6 pretenzijos ir pateikti 4 ieškiniai teismams.
„Kartu norime pabrėžti, kad visi teismai jau yra išspręsti, o atsakingos institucijos neįžvelgė jokių pažeidimų pirkimo procedūrose. Pirkimas baigėsi pagal įstatymo nustatytas taisykles, kai buvo atmesti visi pateikti pasiūlymai“, – komentavo ministerija.
Ji nepaneigė, kad teismas leido sudaryti sutartį su vienu iš tiekėjų, tačiau nepaaiškino, kodėl to taip ir nepadarė.
Pasak KAM, šiuo metu yra vertinami „visi įmanomi įsigijimo variantai ir galimos alternatyvos, kad Lietuvos kariuomenė būtų aprūpinta reikalinga įranga kaip įmanoma greičiau.“
„Vertinami visi <...> pirkimo būdai, kuriais galėtų būti vykdomas pirkimas. Pavyzdžiui, vertinama galimybė pirkti per tokias tarptautines organizacijas, kaip NATO Paramos ir pirkimų agentūra ar Europos gynybos agentūra, vykdyti bendrą pirkimą, pirkimą riboto konkurso būdu ar kitais <...> būdais“, – komentavo ministerija.
Ji tik aptakiai atsakė, kad šiemet nepanaudotos milijoninės lėšos karių liemenėms buvo „perskirstytos kitoms KAS reikmėms.“ Ir neatskleidė, kaip buvo panaudoti ankstesniems metams skirti milijonai liemenėms.
