„Įstatymo projekto nuostata, kad užregistruotų, bet neprisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išviešinami, iš esmės atkartoja šiuo metu įstatyme įtvirtintą reguliavimą ir pridėtinės teisinės vertės nesukuria“, – teigiama išvados projekte.
Jame nurodoma, kad pats siekis, jog neprisipažinę buvę slapti sovietų represinės tarnybos bendradarbiai būtų paviešinti, yra teisingas, tačiau siūlomos netinkamos priemonės.
KAM teigimu, tokių asmenų paviešinimą numato dabar galiojantis įstatymas.
Be to, ministerija atkreipė dėmesį, jog projektu būtų sukuriama pareiga teikti informaciją, kurios kaupti nėra numatyta pareiga.
„Neturint naujų duomenų apie Lietuvos valstybei neprisipažinusių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įstatymo projekto nuostata, kad minėti duomenys išviešinami nuo 2026 metų sausio 1 dienos, įgyvendinamumo požiūriu neatitinka teisėkūros aiškumo principo, kad teisės aktuose nustatomas teisinis reguliavimas turi būti logiškas ir suprantamas“, – rašoma Vyriausybės išvados projekte.
Jame pritariama Seimo Teisės departamento pastabai, kad projektas yra savitikslis ir neatitinka teisėkūros principų.
Birželio 10 dieną Seimas po pateikimo pritarė minėtam R. Žemaitaičio parengtam Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimui. Už jį balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni, septyni susilaikė.
Projektu siūloma įstatymą papildytu sakiniu, kad „užregistruotų, bet neprisipažinusiųjų ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išviešinami nuo 2026-01-01.“
Prieš tai R. Žemaitaitis siūlė viešai paskelbti ir tuos buvusius agentus, kurie prisipažino bendradarbiavę su KGB ir kuriems valstybės garantavo įslaptinimą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo (LGGRTC) duomenimis, 1989 metais KGB slaptų talkininkų tinklą sudarė per 6 tūkst. įvairių kategorijų slaptieji bendradarbiai.
Paskelbus liustracijos laikotarpį 2000 metais, dalis jų, apie 1,5 tūkst. asmenų, prisipažino.
Galimybė prisipažinti apie buvusį bendradarbiavimą su KGB buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Neprisipažinusiųjų pavardės vadinamosios Liustracijos komisijos sprendimu būdavo skelbiamos viešai.
Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais Lietuvoje su KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
