Vilniaus miesto savivaldybėje penktadienį vyko pasitarimas dėl Lukiškių kalėjimo izoliatoriaus iškeldinimo iš miesto centro.
Susitikime dalyvavo Vilniaus meras J. Imbrasas, mero pavaduotojas A. Liudkovski, Vilniaus apskrities viršininkas A. Macaitis, Kalėjimų departamento direktorius S. Vitkūnas, Teisingumo ministerijos atstovai ir kiti pareigūnai.
Pasak Kalėjimų departamento direktoriaus, didžiausios išlaidos yra susijusios su kalinių konvojavimu, todėl vietos parinkimas yra labai svarbus. Atsižvelgiant į ekonominius paskaičiavimus ir gyventojų nuomonę, naująjį kalėjimo izoliatorių ketinama statyti gyvenvietėje netoli Vilniaus – Pagiriuose.
Aiškumo dar nėra
Kaip "Balsui.lt" sakė Kalėjimų departamento atstovas spaudai Gintautas Stalnionis, šiuo metu rengiama tik galimybių studija. Joks sprendimas dėl konkretaus sklypo nėra priimtas. Pasak ji, bet kokios vietovės paminėjimas sukelia vietos gyventojų išgąstį ir protestus.
"Tai tikrai daug saugesnis objektas, nei koks sąvartynas arba net infekcinė ligoninė, bet tuojau pasklinda kalbos, neva apylinkėse suklestės prostitucija ir narkomanija. Tai absurdas, nes aplink Lukiškių kalėjimą tokio suklestėjimo nematyti. Tai įstaiga, kuri saugoma net iš išorės. Deja, pasitaiko, kad žmonės tokiais paistalais tiki", - sakė atstovas spaudai.
Nei šiais, nei kitais metais perkėlimas neprasidės. "dar neparinktas sklypas, o jį parinkus - palapinių miestelio neatidarysi", - juokavo G. Stalnionis.
Kad įkalinimo įstaigai Vilniaus centre – ne vieta, Vyriausybė nusprendė dar praėjusių metų gruodį. Be to, tardymo izoliatorius, kuriame yra 864 vietos, nuolatos perpildytas. Ne ką geresnė padėtis ir kalėjime, kuriame laikoma 160 nuteistųjų, iš kurių 80 – iki gyvos galvos. Lukiškių saugumą užtikrinti darosi vis sunkiau, be to, šalia įkalinimo įstaigos yra dvi vaikų mokymo įstaigos, vieną jų nuo kalėjimo tvoros skiria vos keli metrai.
Finansavimo problemos
Šimtmetį veikiantis Lukiškių kalėjimas ir po juo esanti žemė vertinama šimtais milijonų litų, tačiau "Balsas.lt" kalbinti departamento pareigūnai teigia, jog preliminarūs paskaičiavimai rodo, kad pardavus pastatą naujo statybai lėšų neužteks. Sklypo kaina - tik popieriuje, kadangi griauti ir statyti kažką naujo - nelabai išeina. Mat bent dalis pastato - ypač Nikolajaus Stebukladario cerkvė - yra saugotinas kultūros paveldo objektas. Neišvengiamai reikės papildomo valstybės finansavimo.
