Kiekvienos sekundės vertė
Medikų teigimu, infarkto ištikto žmogaus atgaivinimo tikimybė tiesiogiai priklauso nuo laiko, per kurį bus suteikta pagalba, todėl brangi kiekviena sekundė. Ligos gydymui bei prevencijai reikalinga speciali įranga, kuria aprūpinti buvo tik didžiausi šalies gydymo centrai, tačiau mažesniuose miestuose ir rajonuose buvo jaučiamas reikalingų gydymo priemonių stygius.
Dėl šios priežasties Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos su regioniniais partneriais nuo 2007-ųjų metų vykdė projektą, sukūrusį sistemą, suteikiančią efektyviausią įmanomą pagalbą pacientams, esantiems net ir atokesnėse šalies vietose.
„Projektu buvo siekiama mažinti Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas. Laiku suteikta efektyvi medicinos pagalba pagerina gyventojų sveikatą, po gydymo pacientas greičiau grįžta į darbą ir šeimą, mažėja neįgalumo tikimybė“, – teigia LSMU ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos vadovas, profesorius habil. dr. Remigijus Žaliūnas.
Vakarų Lietuva pasirinkta todėl, kad yra toliausiai nuo didžiųjų medicinos centrų – Vilniaus ir Kauno. Šio regiono gyventojams dabar teikiama visa reikalinga kardiologinė pagalba.
Modernus gydymas miestų ir priemiesčių gyventojams
Projekto vykdytojai ne tik atnaujino kardiologijos intensyviosios terapijos skyrius didžiuosiuose miestuose, bet ir aprūpino modernia įranga dar 33 ligonines ir 143 pirminės sveikatos priežiūros centrus. Atvežti elektrokardiografai, turintys galimybę duomenis nusiųsti labiau patyrusių kolegų konsultacijai, veloergometrai, širdies ultragarso aparatai, Holterio monitoriai, leidžiantys stebėti ligonio būklę visą parą ir taip laiku nustatyti širdies ligas, parinkti pacientams tinkamą gydymą ir tolesnius tyrimus.
Per septynerius projekto gyvavimo metus buvo atnaujintos ir ligoninių patalpos, o Kauno klinikose duris atvėrė naujas 3000 kvadratinių metrų ploto Radiologinės diagnostikos centras. Įgyvendinant projektą itin didelis dėmesys buvo skirtas medikų edukacijai. Tiek kardiologams, tiek šeimos gydytojams buvo perteiktos naujausios žinios, kaip diagnozuoti ir gydyti širdies ligas.
Vakarų lygio kvalifikacija
Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidento, LSMU Kardiologijos klinikos profesoriaus Rimvydo Šlapiko, Lietuvos specialistai žengia koja kojon su kolegomis Vakaruose: „Specialistai Europoje ir visame pasaulyje Lietuvos medikus aprūpino gydymo metodikomis, o Lietuvos kardiologų draugija kartu su universiteto bendruomene savo ruožtu šias žinias ir naujausias gydymo koncepcijas skleidžia tarp kardiologų ir šeimos gydytojų. Todėl šiandien pacientams sergantiems ūminiu miokardo infarktu visoje Lietuvoje suteikiama geriausia galima pagalba.“
To rezultatai – nesunkiai pastebimi. Anot profesoriaus R. Šlapiko, labai sutrumpėjo laikas tarp pirmųjų simptomų ir gydymo, sumažėjo komplikacijų po infarkto ir insulto, lieka vis mažiau neįgalių pacientų, išnyko ir kai kurios ligos: „Gydytojai, dirbantys tretinio lygio ligoninėse, nebesutinka tam tikrų patologijų, nes ligoniai anksčiau patenka pas gydytojus, jiems laiku suteikiama kardiologinė pagalba žemesniame lygyje.“
Medikai tikisi, jog didelio masto projektas, vykdytas Vidurio ir Vakarų Lietuvoje, padės sumažinti mirčių, sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų, skaičių.
Anot LSMU ligoninės Kauno klinikų generalinio direktoriaus prof. habil. dr. Renaldo Jurkevičiaus, didžiausią projekto naudą pajus Lietuvos žmonės: „Šeimos gydytojai vykdys širdies ligų prevenciją ir gydys pacientus jų gyvenamojoje vietoje, kardiologai teiks konsultacijas ir atliks tyrimus visoje Lietuvoje, o didžiuosiuose kardiologijos centruose bus laiku suteikta aukščiausio lygio kardiologinė pagalba.“
