Ministerijai pavesta sukurti planą, kaip iš valstybės įmonių išmelžti kuo daugiau dividendų. Viena iš svarstomų galimybių – atsisakyti įmonėms nuostolingų socialinių paslaugų teikimo. Jei tokiam požiūriui bus pritarta valstybės lygmeniu, bus uždarytos likusios nuostolingos mokyklos provincijoje, nutraukti maršrutai į atokesnes gyvenvietes, uždaryti likę pašto skyriai miesteliuose ir t. t.
Vienintelis tikslas – pinigai
Lietuvoje netyla diskusijos apie tai, kaip įgyvendinti ūkio ministro Dainiaus Kreivio iš pirmo žvilgsnio utopinę idėją priversti valstybės įmones dirbti 50 kartų pelningiau.
„Per metus galima gauti nuo 850 mln. litų iki 1,5 mlrd. litų dividendų", – prieš pusę mėnesio pareiškė ūkio ministras.
Anot jo, maždaug 900 valstybės įmonių, valdančių turto už daugiau nei 17 mlrd. litų, privalo uždirbti valstybei dešimtženklę sumą per metus, o ne 30 mln. litų kaip dabar.
„Vakaro žinioms" pradėjus domėtis, kaip įmanoma pasiekti tokį nerealų pagerėjimą, paaiškėjo, kad vienas iš planuojamų variantų – atsisakyti dalies valstybės įmonių teikiamų nuostolingų paslaugų. Taip jau pasielgė, pavyzdžiui, Lietuvos paštas, panaikindamas skyrius kai kuriuose mažesniuose miesteliuose ir įvesdamas kilnojamąjį paštą: ten kartą per savaitę atvažiuojama surinkti žmonių laiškų bei pasiūlyti kitų paslaugų. Taip jau seniai elgiasi ir “Lietuvos geležinkeliai", kurie atšaukė ne vieną reisą į mažiau apgyvendintas vietoves, nors vietiniams gyventojams tie reisai yra vienintelė galimybė nebūti atkirstiems nuo pasaulio.
„Be jokios abejonės, numatyta daug priemonių, kaip priversti valstybės įmones dirbti pelningai. Tarp jų – ir nuostolingų paslaugų atsisakymas", – neslėpė ūkio viceministras Rimantas Žylius.
Kokių žmonėms reikalingų, bet įmonėms nuostolingų paslaugų bus atsisakyta – kol kas neaišku. Ūkio ministerijai veiksmų planą parengti pavesta iki rugsėjo 1– osios.
Provincijos žlugimas
Tai gal tada reikia atsisakyti pašalpų mokėjimo, nes tai lemia nuostolius valstybei, kompensacijų socialiai remtiniems žmonėms už važiavimą visuomeninių transportu bei kitų nepelningų dalykų? Gal reikia nebeteikti jokių paslaugų provincijos gyventojams, nes tai – nepelninga?
„Įmonių tikslas – pelningumas, komercija, o valstybės – socialinės paslaugos. Socialinės paslaugos visos nuostolingos, tačiau Seimas ir Vyriausybė spręs, kokias jas ir kaip teikti", – tai, kad socialinių paslaugų liks, tikino R.Žylius.
Pasak jo, svarbiausia laukianti naujovė – valstybės įmonių veiklos skaidrinimas: jos privalės teikti kelias detalias ataskaitas per metus.
„Nuskaidrinus veiklą, bus lengviau apskaičiuoti, kiek kokios paslaugos kainuoja", – sakė viceministras R.Žylius.
Loreta GRAUŽINIENĖ – Seimo Audito komiteto pirmininkė:
Visi tie planai apie valstybės įmonių ketvirtines ataskaitas, apskaitas pagal tarptautinius standartus, atlyginimų paviešinimus ir kitus skaidrinimus būtų gerai, tačiau numatytas keistas principas: jei viso to nedarai, užtenka paaiškinti kodėl. Pas mus tas principas nesuveiks, nes politikai, ministerijų, valstybės įmonių vadovai tam nėra pribrendę. Įstatymų bazės ir taip visiškai užtenka valstybės įmonių tinkamam valdymui, tačiau į valstybės įmones nežiūrima kaip į nuosavą turtą. Kol požiūris nesikeis, niekas nepadės. O jei bus atsisakyta socialinių paslaugų - dar blogiau. Gal gausime daugiau dividendų, tačiau sugriausime socialinę sistemą.
