Tame pačiame daugiabutyje ir net vienoje laiptinėje gyvenantys žmonės dažnai nė nepažįsta vieni kitų ir net nekreipia dėmesio, kai vagys krausto svetimą butą.
Butų vagys Panevėžyje toli gražu dar neišnyko. Bet, kad jų tikrai sumažėjo, byloja iškalbingi faktai. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio vyresniosios specialistės Danguolės Žiaugrienės duomenimis, per praėjusius 2011 metus užregistruoti 96 apvogti butai. 2008 metais tokių nusikaltimų būta 238.
Kaip vieną vagysčių iš butų mažėjimo priežasčių specialistai įvardija įsibėgėjantį saugios kaimynystės judėjimą. Projektas „Saugi kaimynystė“ – vienas iš sėkmingiausių ir vis labiau populiarėjančių nusikalstamumo prevencijos priemonių.
Šiuo metu Panevėžyje jau yra 34 saugios kaimynystės grupės. Jų veikloje dalyvauja 4 750 gyventojų. Visoje apskrityje tokių grupių yra beveik 90.
D. Žiaugrienė sako, kad namų, norinčių prisijungti prie saugios kaimynystės judėjimo, gyventojai turėtų apie tai nuspręsti susirinkime, į kurį galėtų pasikviesti ir policijos atstovą.
Ant saugios kaimynystės namu tapusio daugiabučio sienos pritvirtinama lentelė, pranešanti, jog šiame name gyventojai saugoja savo kaimynus nuo vagių, kad pasitelkiamos ir papildomos priemonės.
„Tai sustabdo ne vieną ilgapirštį. Geri kaimynai – tarsi gyvenimo dovana, apie kurią dažnai lyg ir pamirštame. Artimiau susipažinę, pabendravę žmonės gali padėti vieni kitiems saugiau gyventi“, – sako D. Žiaugrienė.
Akys prie langų
Policijos pareigūnai atkreipė dėmesį, jog atvažiavus į saugios kaimynystės daugiabutį, prie daugelio langų matyti kiemą stebinčių žmonių akys. Jie neabejingi tam, kas vyksta ne tik laiptinėje, bet ir kiemuose. Pamatę prie automobilių vaikštinėjančius nepažįstamus, įtartinus žmones atidžiai juos stebi, jeigu reikia, iškviečia policiją.
Saugios kaimynystės grupėms priklausantys žmonės mato, kai nepažįstami žmonės vaikšto jų namo laiptinėje, ką veikia paaugliai, jie saugoja savo namą, laiptinę, kiemą ar gatvę nuo neprašytų svečių.
Saugios kaimynystės grupėms gali priklausyti ne tik vyrai ar moterys, bet ir vaikai, kurie kartais pastebi daugiau už suaugusiuosius. Stebėtojai palaiko ryšį su policija bei kaimynystėje įsikūrusiomis kitomis grupėmis.
Vagys kėsinasi ne tik į butuose, bet ir rūsiuose esantį turtą, kieme stovinčius automobilius.
Štai ir sausio 20-osios rytą 6.30 valandą vieno Kniaudiškių gatvės daugiabučio gyventoja, priėjusi prie kieme stovėjusio savo automobilio, pamatė, jog pavogti kairės pusės galinis ir dešinės pusės priekiniai ratai. Kada vagys dirbo juodą darbą, niekas nepastebėjo.
Policija primena, kad saugiai jaustis bus galima tada, kai patys žmonės nebūs abejingi ir aktyviai įsitrauks į kovą su nusikalstamumu. Gyventojai gali sudaryti laiptinės, namo, gatvės ar kiemo gyventojų saugios kaimynystės grupes ir bendromis jėgomis sukurti saugią gyvenamąją aplinką.
Visada pravartu pasikalbėti su savo ir kaimyninių namų gyventojais saugumo tema, pasikeisti tarpusavyje namų ir darbo telefono numeriais.
„Jei ruošiatės išvykti atostogauti, prieš tai su kaimynu sutarkite apie tai, kad jie prižiūrėtų butus, išimtų iš pašto dėžučių spaudą. Patariama organizuoti susitikimus su policijos pareigūnais. Kaimynai vieni kitus turėtų įspėti, kad visuomet rakintų namo duris ir neleistų į vidų nepažįstamų ir mažai pažįstamų žmonių. Galima pasiūlyti kaimynams, kad paskambintų jums, jei nepažįstami žmonės nori pas juos užeiti“, – pataria policija.
Nekreipia jokio dėmesio
Tačiau saugios kaimynystės galimybėmis vadovaujasi toli gražu ne visi daugiabučių gyventojai. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad apie pusė daugiabučių gyventojų nepažįsta savo kaimynų ir apie 70 procentų gyventojų niekada nepasidomi, ką jų laiptinėje veikia nepažįstamas žmogus.
Daugiabučių gyventojų apklausa buvo atlikta sausio mėnesį. Jos metu buvo apklausta 505 respondentai iš visos Lietuvos.
„Tyrimo rezultatai atskleidė problemą, kad kaimynai, nepažinodami vieni kitų, negali pranešti apie į kaimyno butą besilaužiantį vagį, nes jis gali būti palaikytas tiesiog buto gyventoju“, – teigiama pranešime.
Per praėjusių metų pirmus vienuolika mėnesių vien Vilniuje buvo užregistruota per 9 tūkstančius vagysčių. Iš butų dažniausiai vagiama tai, ką lengva išnešti ir galima greitai parduoti: juvelyriniai dirbiniai, grynieji pinigai, buitinė technika, įvairūs buities reikmenys.
Didžiausia problema yra gyventojų abejingumas. „Apklausa atskleidė, kad didžioji dalis gyventojų, susidūrę su nepažįstamu žmogumi, niekada jo nepaklausia, kokiu tikslu jis vaikšto laiptinėje. Tai kartais padaro vos 27 procentai gyventojų, o visada – tik 3 procentai. Tai vėlgi patvirtina, kad vagys gali laisvai vaikščioti po laiptines, nes į juos dėmesio greičiausiai niekas nekreips“, – teigia draudimo ekspertai.
Gyventojų apklausa atskleidė, kad dauguma jų mano, jog daugiabutyje įrengta nepakankamai apsaugos priemonių, kurios užkirstų kelią vagišiams.
Draudimo ekspertas pastebi, kad net ir labai norint bei stengiantis nuo vagysčių apsisaugoti įmanoma ne visada, kadangi ilgapirštis vis tiek sugalvoja, kaip išvengti kliūčių.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
