Pasaulį šokiravo atskleista tiesa apie masines civilių aukas Afganistane ir NATO pralaimimą karą. Tik Afganistano veteranai primena, kad pralaimėjimas buvo aiškus jau pradžioje, o mūsų politikai prarado istorinę atmintį, jog patys buvome „taikiai" okupuoti.
Tačiau į pragarą išgyvenusių kariškių perspėjimus dėmesio nekreipiama: kariausime toliau. Scenarijus jau primena beprasmę 1979-1981 m. Sovietų Sąjungos invaziją į Afganistaną, kai po „pagalbos" sustiprinti stabilumą regionas įstumtas į dar didesnę duobę.
Rašytojas, „pirmojo" Afganistano karo mėsmalėje dalyvavęs Z. Stankus tvirtina, kad skirtumų tarp dabar ir tada vykusio "taikos" nešimo nėra, o rezultatas vienas - pralietas nekaltųjų kraujas bei sugriauti žmonių gyvenimai. Pasak Z. Stankaus, „sovietinio" Afganistano laikais kariaujančios šalys rėmėsi propaganda, perdėdamos aukų skaičius savo naudai. Dabar vyksta lygiai tas pats.
„Niekaip nesuprantu, ką ten daro Lietuva? Mano suvokimu, mūsų politikai yra politiniai impotentai, neturintys savo nuomonės. Mes turime vergo sindromą, nieko daugiau nemokame, kaip lankstytis prieš stipresnįjį", sakė Z. Stankus.
