Filosofo Arvydo Juozaičio šauksmas dėl lietuvių tautai brangaus literatūros klasiko Kristijono Donelaičio muziejaus Tolminkiemyje (Kaliningrado srityje) likimo negali būti neišgirstas. Ir šį kartą jautriausiais tautinės kultūros klausimais pirmiausia susirūpino visuomenės lyderiai ir spauda. Šiuo atveju turiu mintyje “Respubliką" , kurios puslapiuose Atgimimo šauklys A. Juozaitis dažnai pasisako aktualiais pilietiniais ir tautiniais klausimais.
Ar mūsų valdžios atstovai ir šį kartą atsibus paskutiniai, ar nepraleis galimybės dialogo būdu spręsti iškylusią problemą? Žinodama konservatorių politinį žanrą nenustebčiau, jei pratylėję ar tik simboliškai pakalbėję šiuo klausimu, entuziastingai triukšmautų po laiko, įgyję progą paburnoti ant kaimynų. Argi ne taip jie iki šiol elgėsi, vietoje pasirūpinimo Lietuvai brangiu memorialiniu kompleksu, jo išsaugojimo praktiniais reikalais, svariau prisidėdami prie kultūros objektų globos. Turėti jausti atsakomybę už susiklosčiusią situaciją ir ankstesnių kadencijų Vyriausybės, ypač Kultūros institucijos ir jas valdžiusieji politikai bei pareigūnai. Tą reikia turėti mintyje ir ateičiai.
Tuo tarpu, kai iki galimo vienokio ar kitokio sprendimo beliko tik viena savaitė, reikia imtis adekvačių ir skubių žingsnių dialoge su Rusijos ir Kaliningrado srities valdžios atstovais.Tikiuosi, kad ginčą galime išspręsti taikingai, nesukeliant priešpriešos nei tarp valstybinių, nei krikščioniškųjų konfesijų, jų institucijų ir viuomenės grupių.
Reaguodama į Arvydo Juozaičio straipsnius ir pasitarusi su juo, skubiai kreipiausi keliais adresais į aukštų Rusijos vakdžios institucijų : Prezidento Administracijos, Dūmos ir valdančios partijos - Jedinaja Rosija atstovus. Labai tikiuosi, kad jų kompetencijoje esančios galimybės bus panaudotos išspręsti šį opų klausimą, išvengiant įtampų ir sustiprinant pasitikėjimą gera kaiminyste bei ateities partneryste.
