Valdžios atstovams svarstant kitų metų valstybės biudžetą, netyla diskusijos ir dėl vis didėjančių valstybės skolos aptarnavimo išlaidų.
Kaip planas „B“ karts nuo karto pasigirsta siūlymas pagalbos kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF).
„Nežinau, ar planas „B“ reiškia, kad mums reikia TVF pagalbos. Drįstu abejoti, ar Latvija būtų kreipųsis į TVF, jei ne jų bankinė problema. Nežinau, ar mums reikia save taip menkinti, kad sakytume, jog tam, kad save kontroliuotume, mums reikalingas prievaizdas. Mes galime tvarkytis patys. TVF visada yra šalia, jei mums jo prireiktų. Pasąmonėje tai galime matyti kaip sprendimą, tačiau turime patys nepriiminėti kvailysčių, matydami gerus pirmo ketvirčio ekonomikos augimo rezultatus. Ne iš bijojimo pozicijų, bet iš atsargumo turėtume viską daryti, kad biudžeto deficitas kitąmet būtų pakankamai mažas“, – Lietuvos verslo konfederacijos surengtoje konferencijoje kalbėjo Finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Tačiau ji pastebėjo, kad TVF pakeitė savo požiūrį lankstumo linkme, todėl jis tampa mažiau politiškai nepriimtinas.
Tuo tarpu Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas beveik neabejojo, kad TVF pagalbos Lietuvai prireiks.
„Greičiausiai reikės kreiptis į TVF vien dėl to, kad palaikytume palūkanų ir skolinimosi balansą. Yra dvi durys į ten: su skambučiais, ir su varpais. Lenkai ėjo su skambučiu, kai galima susitarti daugmaž normaliai, pinigų pasiekiamumas yra lengvesnis, palūkanos sąlyginiai pigesnės. Latviai ėjo su varpais, kai iškeliamos griežtos sąlygos“, – vaizdžiai kalbėjo Seimo narys. Kitąmet, anot jo, turėsime 3 mlrd. paskirti skolų refinansavimui.
K. Glaveckas pabrėžė, valstybės skolos nėra vienintelė šalies problema. Lietuvoje išlieka daug problemų, tarp jų ir investicijų perkėlimas į užsienį, jau dabar kai kurie verslai keliasi į užsienio valstybes, kur jiems verslo sąlygos palankesnės. Taip pat problematiška sritimi išlieka korupcija, kuri tiesiogiai veikia konkurencijos lygį šalyje ir atbaido užsienio investuotojus.
