Ar tu kalbi apie ku. Valanciu, Strazda, Maironi? kurie is ju taip pakenke lietuvybei?

"Kaip Leo LT rėmė konservai, galėtų papasakoti plačiau - jei žinoma yra ką - nes tai daugeliui įdomi tema."
Kaip konservai rėmė Leo.lt K. Čilinskas labai plačiai pasakoja keliuose paskutiniuose Laisvo laikraščio numeriuose. Ir šiaip, kas domisi, galėjo stebėti TS valdybos žingsnius, kuriant leo aferą. Pvz. A.Ažubalis tiesiogiai buvo deleguotas į darbo grupę. Ir ką nuveikė? Arba A.Kubiliaus agitacijos partiečiams, kad balsuotų "už", nes ateina vyrai su pinigais ir pastatys elektrinę. Kaip su politine atsakomybe ?

Paremkit Algimantą Matulevičių Jis Jūsų tikrai nenuvils kur reikia jis moka būti orus bet svarbiausia išmano valstybės reikalus ir nesitaiksto su šia betvarke.Gerrbiu kunigą bet ne Jsm ši veikla

Nebalsuosiu už krikščionį. Kodėl? Iki pat XXa. pradžios krikščionybė buvo nukreipta prieš lietuvybę, tik sovietmečiu sutapo Lietuvos ir bažnyčios interesai. Ir tai, didelė dalis kunigų buvo parsidavę KGB. Ar jūs girdėjote nors vieną pavardę Lietuvoje, kad kunigai būtų pasmerkę kurį nors iš savo tarpo. Ne. Gal norite pasakyti, kad nebuvo bendradarbiavusių, arba kad nei vienas kunigas nežino nei vieno bendradarbiavusio??? Bažnyčia tai klanas, kuris gina savo klano interesus. Jokių klanų atstovai negali būti prezidentais. Toks Grigas, tai išimtis kuri patvirtina taisyklę. Bet jei jis toks "šventas" tegu pasako bent vieną pavardę kunigo, kuris bendradarbiavo su KGB... Neabejoju, kad jis neišduos savo klano bendrų.

už ko palaikai?

B. Netanjahu ketvirtadienį sulaukė trečiąją vietą rinkimuose laimėjusios ultranacionalistinės partijos "Izraelis - Mūsų namai" pirmininko Avigdoro Lybermano paramos. Kartu su kitomis dešiniosiomis ir religinėmis partijoms B. Netanjahu gali turėti Knesete 65 deputatų pritarimą iš 120. Pats B. Netanjahu norėtų, kad vyriausybėje dalyvautų ir C. Livni partija "Kadima".

nu taip - tikras lietuvis:)

Prezidentu turi būti ne tik moralus, bet ir toks, kuris sugebėtų Lietuvą išvesti iš šio liūno.

Palaikau K.Čilinską.

„Man nuoširdžiai gaila jūsų, nes jūs, lietuviai, nykstate“

„Man nuoširdžiai gaila jūsų, lietuvių. Jūs - graži, tauri, išsilavinusi tauta. Jūs turite ir garbingą praeitį, ir puikius papročius. Labai prasminga, gili jūsų religija. Bet jūs pamiršote savo Dievą, jūs nesilaikote 10-ies Dievo įsakymų. Jūsų moterys paleistuvauja, negimdo vaikų. Jūs nebranginate savo kalbos. Jūs negerbiate savo religijos. Jūs negerbiate vyresniųjų, tėvų. Jūs piktnaudžiaujate alkoholiu, rūkalais, narkotikais. Ir jūs nykstate. Jei neatsikvošėsite, Lietuvoje greitai tapsite nacionaline mažuma. Kitos, gudresnės, sumanesnės, religingesnės, tautos jus išstums. Jūs, lietuviai, išnyksite. Daug tautų jus nori išstumti, nes Lietuvoje – labai graži gamta, puikus klimatas, nėra žemės drebėjimų, taifūnų, dykumų. Jeigu kur nors yra Rojus, tai jis būtent šiame žemės lopinėlyje prie Baltijos jūros, kuris vadinasi Lietuva. Negi šito nesuvokiate? Nejaugi jums nė motais, kad tirpstate kaip pavasarinis sniegas kalnuose?“ Kas šitaip kalbėjo? Lietuvis, latvis, katalikas? Ne. Šiuos priekaištus ištarė į septintą dešimtį įkopęs čečėnas musulmonas Vahidas Jelchojevas.

Kunigo Roberto Grigo stiprybė
Ne su visomis V.Jelchojevo mintimis galima iki galo sutikti. Tačiau jose – daug racionalaus grūdo. Net ir labiausiai prieštaringos jo mintys vertos dėmesio. Pavyzdžiui, analizuodamas viduramžių Lietuvos istoriją, V.Jelchojevas ilgai susižavėjęs pasakojo apie Vytautą Didįjį. Jis teigė, kad tai buvo nepaprastas Lietuvos valdovas. To meto Europą krėtė tarpusavio karai, kraujas ten liejosi upeliais. O Vytautas Didysis sugebėjo iki minimumo išvengti tarpusavio vaidų, sutramdyti pakėlės plėšikus. Tačiau svarbiausia, kad mokėjo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę plėsti be prievartos, be smurto. Į LDK sudėtį įeinančios tautos laikė garbe priklausyti Vytautui Didžiąjam. Iki šiol kai kurios valstybės garbina šį mūsų valdovą. Mat jis prijungtoms tautoms neliepdavo atsisakyti savų papročių, kalbos, tikėjimo, neapkraudavo nepakeliamomis duoklėmis. Esant reikalui, gindavo ir nuo totorių, ir nuo kryžiuočių antpuolių. Tuo tarpu mes patys jį kai kada nuvertiname: pavadiname ir šunsnukiu, ir grobiku. „Koks jis grobikas, okupantas, jei prijungtoms tautoms neliepdavo atsisakyti savo papročių ir kalbos?“, - gūžčiojo pečiais V.Jelchojevas. Prisimindamas gimtąją Čečėniją, V.Jelchojevas svarstė, kokio prezidento jo šaliai reikėtų. Ogi tokio, kaip mūsų kunigas Robertas Grigas. Čečėnas V.Jelchojevas labai rimtai pareiškė, kad kunigą R.Grigą, jei būtų jo valia, paskirtų Čečėnijos prezidentu. Ir R.Grigas būtų puikus Čečėnijos prezidentas. Neleistų vogti tarnautojams, neapsistatytų giminėmis, kaip šiandien įprasta Čečėnijoje. Nesileistų paperkamas, įbauginamas. Labiausiai čečėnui įspūdį palikusi R.Grigo biografijos detalė iš tarnybos sovietinėje armijoje. „Jūsų kunigas R.Grigas atsisakė duoti priesaiką okupacinei kariuomenei. Jokia represinė mašina neprivertė jo prisiekti okupantui. Man sunku įsivaizduoti, kiek spaudimo ir patyčių jam teko atlaikyti. Bet nepalūžo. Atsilaikė. Tai nepaprasto tvirtumo žmogus“, - pasakojo susižavėjęs čečėnas V.Jelchojevas. Paklaustas, ar religiniai skirtumai nebūtų didelė kliūtis, čečėnas V.Jelchojevas atsakė, kad „krikščionybė ir islamas – labai panašios religijos, kaip broliai dvyniai, todėl čia jis neįžvelgiąs jokių problemų“. Svarbiausia tai, kad preizidentas būtų sąžiningas, tvirtas. Tad V.Jelchojevas norėtų kunigą R.Grigą matyti Čečėnijos prezidentu. Čečėno žodžiais tariant, R.Grigo kandidatūrą palaikytų daug jo tautiečių. Tuo tarpu V.Jelchojevui nesuprantama, kodėl Lietuva taip nevertina saviškių. Kad ir to paties kunigo R.Grigo. „Jūs, lietuviai, kartais verkiate, kad nėra iš ko rinktis prezidentų, premjerų, politikų. Kaip nėra, jei turite tokių žmonių kaip kunigas R.Grigas“, - nuoširdžiai stebėjosi čečėnas V.Jelchojevas.