Labai apmaudu, kad sporto padangę neretai temdo vidinės rietenos sporto federacijose ir organizacijose, nuskamba abejotini vertybiniai sprendimai ir skaidrumo problemos.
Iš esmės po trisdešimties nepriklausomybės metų sporto valdymo srityje pasigirti nelabai turime kuo. Sunaikintas Kūno kultūros ir sporto departamentas, neveikia aukšto lygio medicininės paslaugos, nėra sportininkų karjeros sistemos, neteikiama pagalba federacijoms.
Visą tai reikia atkurti ir sukurti iš naujo. Tą ir darome. Deja, tai atima labai daug laiko, kurį galima būtų išnaudoti dirbant kartu su federacijomis ir rengiantis ateinantiems startams.
Tikrai stebina, kad tie, kurie turėtų prisiimti atsakomybę už situaciją, kurioje šiandien yra atsidūręs Lietuvos sportas, dabar bando stabdyti būtinus pokyčius ir ieško kaltų. Džiugu, kad nepaisant visų peripetijų, pastarųjų dienų sportininkų rezultatai neapsakomai džiugina. Esu jiems be galo dėkinga.
Negaliu leisti, kad stagnacija, skaidrumo problemos ir rūpestis tik siaurais asmeniniais interesais toliau vestų Lietuvos sportą pražūties keliu. Tam, kad situacija keistųsi, reikia vieningo visų sporto grandžių darbo. Niekas nepasikeis, jeigu stumdysimės ir ieškosime kaltų. O dar blogiau, jeigu slapstysimės ir bijosime prisiimti atsakomybę. Todėl kviečiu sporto federacijas, LTOK, savivaldybes suvienyti jėgas ir vieningai dirbti sporto vardan. Žinau, kad einame teisingu keliu.
Aš atsakomybę prisiimu, o jūs?
Pridedu svarbiausių 2021-2022 metais atliktų darbų sporto srityje sąrašą:
1. Didinamas finansavimas aukšto meistriškumo sportui. 2019 metais aukšto meistriškumo sporto programoms buvo skirta 6,8 mln. EUR, 2020 m. – 7 mln., 2021 m. – 9,7 mln., 2022 m. – planuojama 14,8 mln. EUR. Sporto federacijos finansavimą už sporto rezultatus gauna dviem mėnesiais anksčiau.
2. Sporto įstatymas papildytas naujais gerojo valdymo kriterijais, kuriuos privalės atitikti sporto šakų federacijos ir neįgaliųjų sporto organizacijos, siekiančios valstybės biudžeto lėšų Aukšto meistriškumo sporto programoms. Tam reikės atlikti finansinių ataskaitų auditą, įstatuose nustatyti valdymo organų narių kadencijų skaičių, su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant Aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją, sudaryti sporto veiklos sutartis.
3. Nacionalinė sporto agentūra (NSA) pradeda veikti liepos 1 d. Poreikis ją steigti akivaizdus, nes, panaikinus Kūno kultūros ir sporto departamentą, atsivėrė didžiulė praraja valstybės sporto politikos valdyme. NSA įgyvendins valstybės sporto politiką aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse. Padės sporto šakų federacijoms ir sporto organizacijoms diegti gerojo valdymo principus, rūpinsis sportininkų teisėmis, sporto infrastruktūra, užtikrins aukščiausio lygio sporto medicinos paslaugų teikimą.
4. Nuspręsta diegti Aukšto meistriškumo sportininkų ombudsmeno institutą. Tai bus asmuo ar keli asmenys, spręsiantys ir koordinuosiantys aukšto meistriškumo sportininkų reikalus, kylančius ginčus santykiuose su kitais subjektais. Jis turėtų pradėti veikti nuo rudens.
5. Padidintos ir sulygintos valstybės stipendijos, turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams. Papildomai visiems sportininkams pridedama (prie jau susumuotos valstybės stipendijos ir Lietuvos olimpinio komiteto mokėtos olimpinės stipendijos) mažiausiai po 3 bazinės socialinės išmokas (BSI, šiuo metu – 46 Eur), o dėl valstybės stipendijų dydžių sulyginimo kai kuriems sportininkams, pasiekusiems aukščiausių laimėjimų, valstybės stipendija didėja ir iki 17 BSI (didėja 782 eurais). Daugiau sportininkų gaus valstybės stipendijas, valstybės lėšomis visiems stipendijas gaunantiems sportininkams bus užtikrinamos socialinės garantijos (sveikatos draudimas, ligos, pensijų ir motinystės socialinis draudimas). Pavyzdžiui, olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojams bus skiriama 57 BSI dydžių, t. y. 2 622 eurų – 23,9 proc. daugiau nei buvo iki šiol (BSI šiuo metu siekia 46 Eur), kas mėnesį mokama valstybės stipendija.
6. Pakeitus Sporto įstatymą, nuo 2023 m. pradės veikti Talentų–ID programa (išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atranka ir rengimas) ir Sporto registras. Sistemiškai kaupiant ir analizuojant įvairius sporto duomenis, atsiras galimybė priimti duomenimis grįstus, su sporto valdymu susijusius sprendimus.
7. Patobulintas fizinio aktyvumo finansavimo modelis. Fizinis aktyvumas bus finansuojamas per ketverių metų nacionalines fizinio aktyvumo programas ir Sporto rėmimo fondui teikiamus fizinio aktyvumo bei sporto bazių pagerinimo projektus. Per Aukšto meistriškumo sporto programas numatoma finansuoti klubinės veiklos plėtojimą ir stiprinimą.
8. Palaipsniui didinamas fizinio aktyvumo pamokų skaičius mokyklose. Priimtas sprendimas dėl trečios fizinio ugdymo pamokos pradinėse klasėse. Laipsniškai šių pamokų skaičius didinamas ir vyresnėse klasėse.
9. Didinamas finansavimas vaikų mokymo plaukti ir saugiai elgtis vandenyje bei prie vandens programai. 2021 m. rudenį vykusioms plaukimo pamokoms skirta 430 tūkst. eurų (2020 m. skirta 170 tūkst.). 2021 m. 8 000 vaikų mokėsi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje, 2022 m. planuojama apmokyti 10 000 vaikų.
10. Valstybės biudžeto lėšos bus skiriamos ir studentų sporto judėjimui. Finansavimas bus skiriamas Lietuvoje studentų sporto judėjimui vadovaujančios Lietuvos studentų sporto asociacijos parengtai Aukšto meistriškumo sporto programai. Iki Sporto įstatymo pakeitimo studentų aukšto meistriškumo sportas nebuvo finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis per Aukšto meistriškumo sporto programą.
