Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Svarbūs komunistų sveikinimai. Nepa iršk visom progom pasveikinti leniniečio nausėdos.
Gal todėl Žolinė yra daugiau nei religinė šventė. Tai savotiška vasaros riba. Dar žydi gėlės, dar šilta, tačiau gamta jau pradeda ruoštis rudeniui. Žmogus trumpam sustoja tarp vasaros ir rudens – padėkoti už tai, ką užaugino žemė, ką davė metai ir ką pavyko išsaugoti.
Ne veltui seniau sakydavo: „Kas per Žolinę neviešės, tas visą gyvenimą laimės neturės.“
Ne veltui seniau sakydavo: „Kas per Žolinę neviešės, tas visą gyvenimą laimės neturės.“
Sveikina darni ir nemirtinga Dalios ir Vytauto šeima
Tik Joninės ir Žolinės dar lygtai nepolitizuotos šventės...
Kaip tik palikau myžalo taroje, kuria paaukojau urinos naciams
@Dainius
Panašu , kad kasdien kubilių ir broilerių daugėja...
- vl kūmų šiugždinienių mokinių...
- vl kūmų šiugždinienių mokinių...
vėjus rašo politikai visokie,nei supranta,kas ta Žolinė,nei reikia skiedalioti,apsimetinėti, man bjauriausia,kai keičia skūrą ir pradeda bažnyčioj stoviiuot,dar komunijos eina ,kam,ką jūs čia apgaudinėjat?
Komunistai Dievu netiki. Auksaburnis - simtadarbis juozapas is inercijos tebemala liezuviu…
@Pp
Žolinės ir Joninės buvo švenčiamos LR dar iki Vatikano juodaskvernių atsiradimo...
Vatikano šunys(domine canus) tik pritaikė stabmeldžių šventes,- atseit prie krykščionybės...
Vatikano šunys(domine canus) tik pritaikė stabmeldžių šventes,- atseit prie krykščionybės...
@Pp
Žinote, yra kai kurių rūšių musių, kurios deda ne kiaušinėlius, o jau paruoštas lervas.
… Kartais žmonės į jas labai panašūs.
Musė neieško gėlių. Ji ieško purvo. Ją traukia tai, kuo ji minta. O paskui ji palieka po savęs naujas tokias pačias lervas.
Ir kai kurie žmonės gyvena lygiai taip pat.
Jie neneša gero žodžio. Nemoka pasakyti: „Sustok“. Nemoka nutraukti neapykantos, pavydo ar melo grandinės būtent ties savimi.
Priešingai.
Jie pasigauna svetimą purvą, maitinasi juo, daugina jį ir perduoda toliau. Vienas žodis. Ir jau gimsta naujos „lervos“ – nauji konfliktai, nauja neapykanta, nauji sugriauti santykiai.
… Kartais žmonės į jas labai panašūs.
Musė neieško gėlių. Ji ieško purvo. Ją traukia tai, kuo ji minta. O paskui ji palieka po savęs naujas tokias pačias lervas.
Ir kai kurie žmonės gyvena lygiai taip pat.
Jie neneša gero žodžio. Nemoka pasakyti: „Sustok“. Nemoka nutraukti neapykantos, pavydo ar melo grandinės būtent ties savimi.
Priešingai.
Jie pasigauna svetimą purvą, maitinasi juo, daugina jį ir perduoda toliau. Vienas žodis. Ir jau gimsta naujos „lervos“ – nauji konfliktai, nauja neapykanta, nauji sugriauti santykiai.
Kažkas vis dar meldžiasi ir tiki, kad tokių debilų nebeliks
Juozas Olekas sveikina su Žoline: tai – metas pasidalyti gėriu su artimaisiais