Kita vertus, politikas pabrėžė, kad su abiem šiais dokumentais – paskubėta.
„Šiaip aš negalvoju, kad čia yra gera forma keistis rezoliucijomis EP ir nacionaliniams parlamentams, bet iš principo pareikšti savo nuomonę, man atrodo, yra ir gerai, ir teisingai“, – BNS ketvirtadienį sakė J. Olekas.
„Mes norėjome sulaukti bent mūsų darbo grupės darbo pabaigos ir galbūt turėti galutinį produktą ir tam tikrą atsaką į toje rezoliucijoje keliamus klausimus“, – teigė jis.
BNS rašė, kad EP priėmus rezoliuciją „dėl bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“, Seime ketvirtadienį registruotas atsakomasis dokumentas dėl nepriimtino EP kišimosi į vidaus reikalus.
Rezoliuciją Seimui teikia „valstiečių“ ir „aušriečių“ frakcijų nariai, Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Sinica.
Jie reiškia susirūpinimą, kad EP rezoliucija gali sudaryti nepagrįstą įspūdį apie sistemines grėsmes demokratijai Lietuvoje ir taip sumenkinti šalies reputaciją.
Politikai teigia, kad už teisėkūros kokybę, konstitucinių vertybių apsaugą, visuomeninio transliuotojo veiklos teisinį reguliavimą ir parlamentinę kontrolę yra atsakingas Seimas. Anot jų, minėta rezoliucija peržengia EP kompetencijos ribas.
Olekas kritikavo ir EP sprendimą
J. Olekas kritikavo ir EP sprendimą parengti rezoliuciją dėl nacionalinio transliuotojo neišklausius valstybės pozicijos.
„Man atrodo paprastai, bent jau tiek, kiek man teko dirbti, tai būdavo bent jau išklausoma ta nacionalinės valstybės pozicija. Šiuo atveju rezoliucija buvo priimta ir po to buvo suorganizuotas LIBE komitete pasikeitimas nuomonėmis“, – kalbėjo parlamento vadovas.
„Man atrodo, būtų geriau, jeigu būtų diskusija nacionalinė įvykus prieš ir kad būtų ir viena pozicija, ir kita girdima“, – sakė jis.
Lietuvos politikai ragina EP susilaikyti nuo kišimosi į teisėkūros ir politinius procesus, priklausančius Seimo kompetencijai.
Anot jų, EP rezoliucija priimta neįsigilinus į Lietuvos faktinį, teisinį ir politinį kontekstą. Politikai teigia, kad EP priimtas dokumentas grindžiamas „fragmentiška informacija ir selektyviomis interpretacijomis“, neatsižvelgia į Valstybės kontrolės atlikto LRT audito išvadas bei „skirtingas nuomones, pateiktas (...) Seime, akademinėje bendruomenėje ir visuomenėje“.
Pasak rezoliucijos autorių, „Lietuva, išgyvenusi 50 sovietinės okupacijos metų, jautriai reaguoja į viršanacionalinių politinių darinių kišimąsi į jos vidaus reikalus“.
Politikų teigimu, Lietuvoje veikia konstituciniai ir instituciniai saugikliai, užtikrinantys žiniasklaidos laisvę, nuomonių pliuralizmą ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.
Seimo pirmininkas teigė kol kas nesusipažinęs su visu rezoliucijos tekstu, tačiau pabrėžė, kad Lietuva – Europos Sąjungos (ES) dalis ir nereikėtų kurti susipriešinimo.
„Dar nemačiau jo viso (teksto – BNS), bet pati forma netinkama. Ir turbūt, kad ir EP rezoliucija sukelia tam tikrą dirgesį ir tokį atsakymą arba tokias formuluotes. Man atrodo, reiktų suprasti, kad mes esame suvereni ES dalis, mes ten deleguojam savo narius, mes esame patys nariai, todėl iš tikrųjų nereikėtų priešpastatyti arba įsivaizduoti ES arba EP kaip kažkokią instituciją, kuri mums kažką nurodinėja“, – teigė J. Olekas.
Kaip rašė BNS, sausio pabaigoje EP priėmė rezoliuciją, kuria reiškiamas solidarumas su Lietuvos žurnalistais, smerkiami bandymai paminti LRT nepriklausomybę ir kritikuojamas sprendimas užšaldyti LRT biudžetą.
Iš Lietuvos parlamentarų rezoliucijos nepalaikė Aurelijus Veryga, Waldemaras Tomaszewskis, Petras Gražulis ir Vytenis Povilas Andriukaitis, visi kiti Lietuvoje rinkti EP nariai balsavo už. Buvusi socdemų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė balsavime nedalyvavo.
Parlamento nariai prašo Europos Komisijos stebėti žiniasklaidos laisvės padėtį Lietuvoje, įvertinti, ar priimtos ir svarstomos LRT įstatymo pataisos neprieštarauja ES žiniasklaidos laisvės aktui bei teisės viršenybei, o nustačius tai, pasinaudoti teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūra.
Debatai EP ir rezoliucija inicijuoti, kai praėjusių metų pabaigoje valdantieji Lietuvoje skubos tvarka bandė priimti LRT įstatymo pataisas, lengvinančias nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimą iš pareigų.
Tai pavyko sustabdyti tik Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Kęstučiui Vilkauskui patekus į ligoninę.
Šiuo metu Seime dirba LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė. Pagal reglamentą, ji turės pateikti išvadas ir siūlymus, nors lieka neaišku, kokia forma šie bus pateikti.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengtos kelios protesto akcijos, kuriose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Seimas taip pat trejiems metams įšaldė LRT biudžetą, o vėliau transliuotojui numatė skirti mažesnę gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų dalį nei dabar.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
''Teisėjų sovietas , pasakykit,
- Kryžkalnio sprogdinimas, Pakaunės maištas, Bražuolės tilto sprogdinimas, MN dovanojimas už 1litą...- AR TAI NUSIKALTIMAS????
Jei taip,- tai kodėl nusikaltėliai dar laisvėje ir toliau LR griauna? ''
Registravau rezoliuciją, kuria Europos parlamentas raginamas susilaikyti nuo kišimosi į Lietuvos vidaus reikalus.
Dėkoju palaikiusiems kolegoms iš LVŽS, NA ir mišrios grupės.
Lietuvos Respublikos Seimas reiškia susirūpinimą, jog Europos Parlamento rezoliucija gali sudaryti nepagrįstą įspūdį apie sistemines grėsmes demokratijai Lietuvoje ir taip sumenkinti valstybės narės reputaciją.
