Bendramokslę 17-os metų Nedą R. itin žiauriai nužudžiusioms ir ją dalimis supjausčiusioms Viktorijai Vaitiekaitytei ir Viktorijai Lietuvninkaitei pagaliau paskelbtas nuosprendis.
Nežinia, dėl to, kad nuosprendis – šventė, ar kad iš artimųjų vėl gavo siuntinius su naujais drabužiais, tačiau atpildo dieną abi teisiamosios atėjo pasipuošusios naujais, ankstesniuose posėdžiuose dar nevilkėtais drabužiais. Žmogžudystės iniciatorė V. Vaitiekaitytė (20 m.) prie jos pamėgtų juodų džinsų prisiderino languotus marškinius ir apsiavė naujais kokybiškais odiniais bateliais. V. Lietuvninkaitė (19 m.) įsispraudė į naujutėlaičius džinsus su madingu lopu, apsivilko žydrą bliuzelę ir kaklą apsimuturiavo mėlyna skara.
Tik juodai dažytis plaukų žudikėms Tardymo izoliatoriuje, matyt, praėjo noras, tad žmogžudystės metu juodai lyg pragaro smala plaukus nusidažiusios Viktorijos šiuo metu atgavusios natūralią plaukų spalvą. V. Vaitiekaitytė veidą nuo žurnalistų fotoaparatų slėpė po rudais plaukais, o V. Lietuvninkaitė ant akių užsišukavo savo gana gražią ševeliūrą.
Nevilties aimana
Abiejų žudikių riešus per visus teismo posėdžius, taip pat ir nuosprendžio dieną, puošė nežinia ką reiškiančios apyrankės iš susuktų spalvotų siūlų.
V. Vaitiekaitytei su V. Lietuvninkaite įsitaisius teisiamųjų narve, jos nė nepažvelgė viena į kitą, nepersimetė nė vienu žodžiu. Merginos, matyt, žinojo, kad jų artimieji išklausyti nuosprendžio neateis, todėl nesidairė po teismo salę, kurioje susėdo nužudytos Nedos tėvai, seneliai bei tėvų ir Nedos draugai.
Įėjęs teisėjas paskelbė, kad bus skaitoma tik nuosprendžio rezoliucinė dalis. Kai teisėjas perskaitė, kad abi žudikės už itin žiaurią Nedos žmogžudystę ir jos palaikų išniekinimą nuteisiamos kalėti po 20 metų – kaip ir prašė prokuroras, kažkuri Nedos draugė iš nevilties garsiai suaimanavo. Liūdnai galva palingavo ir Nedos mama, iki paskutinės minutės turėjusi viltį, kad teismas be jokios priežasties jos vienturtę dukrą nukankinusias gailesčio nežinančias žmogžudes nuteis kalėti iki mirties.
Pagailo savęs?
Gi V. Vaitiekaitytė akivaizdžiai tikėjosi, kad atsipirks kokių 15 metų ar gal net dar trumpesne nelaisvės bausme, todėl išgirdusi verdiktą liūdnai atsiduso, o po kelių sekundžių dar papurtė galvą. Netrukus jos akyse pasirodė ašaros, kurias kalinė kelis kartus nusišluostė ranka. Teismo metu nuoširdžiai neatgailavusi V. Vaitiekaitytė, matyt, suskaičiavo, kiek turės metų, kai atgaus laisvę ir ėmė gailėti savęs, nes jos rankos pradėjo smarkiai tirtėti.
V. Lietuvninkaitė nuosprendį išklausė neparodydama emocijų, nors iš šalies buvo matyti, kad jos viduje kunkuliuoja stiprus stresas bei kažkokios liūdnos emocijos.
Abi Viktorijos Nedos tėvams privalės solidariai atlyginti 26 780 Lt laidotuvių išlaidas ir pusės milijono litų moralinę žalą.
Atgailos nebuvo
Prieš nuteistąsias išvedant teisėjas paaiškino nuosprendį bei bausmės parinkimo motyvus. Pasak teisėjo, žmogžudystė buvo ne iš chuliganiškų paskatų, o tegul ir nerimto, bet visgi realaus konflikto tarp Nedos ir V. Vaitiekaitytės su V. Lietuvninkaite. Sunkinanti aplinkybė, kad žudikės veikė grupėje, o lengvinančių nėra, nes teisiamųjų atsiprašymą teismas palaikė nenuoširdžiu. Be to, žudikės teisme kažkodėl nutylėjo kai kurias aplinkybes.
„Mes tikėjomės, kad tos abi... bus įkalintos iki gyvos galvos, nes ir specialistai pripažino, ir teisme pasitvirtino, kad jos yra tikros sociopatės, iš kurių nebebus padorių žmonių, – po teismo posėdžio „Akistatai“ pasakė Nedos mama Dalia Račkauskienė, antrus metus gerianti raminančius vaistus. – Tačiau kai mūsų šalyje žmogaus gyvybė yra taip nuvertinta, belieka susitaikyti su 20 metų bausmėmis.“
Tėvai neviltyje
„Jos jau po dvejus metus atsėdėjo, bijau, kad dar po 8–9 metų, kai kraupi žmogžudystės istorija bus užmiršta, žudikės sulauks malonės ar amnestijos,“ – žmonai liūdnai pritarė Nedos tėvas Vytautas Račkauskas, kuriam po tragedijos irgi pašlijo sveikata.
Tėvai sakė dar nežinantys, ar skųs nuosprendį prašydami griežtesnio, tačiau tikėtina, kad taip įvyks, nes ir iškalbinga D.V. Račkauskų advokatė E. Povilaitienė mano, kad teismas nuoširdžiai neatgailaujančioms, teisme meluojančioms žudikėms nuolaidžiavo.
Išėję iš teismo Nedos tėvai sėdo į šeimos automobilį ir nuvyko prie dukros kapo. Ten D.V. Račkauskai važiuodavo po kiekvieno teismo posėdžio.
„Neda buvo mano draugė, todėl aš teismo nuosprendį laikau neteisingu, per švelniu. V. Vaitiekaitytė su V. Lietuvninkaite kada nors atsėdės ir bus laisvos, o Nedos jau niekas nebeprikels. Todėl aš prakeiktoms žudikėms palinkėčiau, kad koks nors išsigimėlis joms padarytų tą patį, ką jos padarė Nedai“, – „Akistatai“ nepabijojo griežtą nuomonę pasakyti nužudytos merginos kaimynė Dovilė.
Įvykių chronologija:
Šiaulių S. Šalkauskio gimnazijos mokinė Neda pradingo 2011-ųjų liepos 14-ąją. Merginos paiešką pradėję kriminalistai išsiaiškino, kad Neda prapuolė išėjusi susitikti su toje pačioje gimnazijoje besimokiusiomis, tuo metu jau pilnametėmis V. Vaitiekaityte ir V. Lietuvninkaite.
Tačiau policininkų apklausiamos Viktorijos melavo, kad po pokalbio Neda kažkur išvykusi, taip pat iš Nedos telefono Nedos vardu siuntinėjo tėvus klaidinančias SMS žinutes, kad Neda išėjusi į skustagalvių vakarėlį, po to žada važiuoti į roko festivalį „Velnio akmuo“.
Tačiau meluojančių V. Vaitiekaitytės ir V. Lietuvninkaitės parodymai skyrėsi, todėl pareigūnams kilo įtarimų. Trečią parą po žmogžudystės V. Lietuvninkaitė palūžo, kartu su motina atvyko į policijos komisariatą ir prisipažino su V. Vaitiekaityte nužudžiusios Nedą.
Gi tardoma V. Vaitiekaitytė ilgokai melavo ir net simuliavo mirštančią bei psichikos ligonę, o prisipažino tik remiama įrodymais.
Paaiškėjo, kad nestabilios psichikos abi Viktorijos senokai žavėjosi mirties kultą propaguojančio jaunimo judėjimo „Emo“ idėjomis. Nuo 2011-ųjų pavasario abi ruošėsi ką nors pakankinti ir nužudyti.
Prieš kraupų nusikaltimą V. Vaitiekaitytės savo „Facebook“ profilį papuošė jos išskrostos kiaulės širdies fotografijos, V. Lietuvninkaitė internete platino savo kūrybos nuotraukas su kraujo imitacijomis. Tikėtina, kad V. Vaitiekaitytei su V. Lietuvninkaite reikėjo ne tiek Nedos gyvybės, kiek pasigrožėti žmogaus kančiomis, agonija ir mirtimi, po to išmėsinėti žmogaus kūną. Todėl draugės iš anksto pasiruošė skalpelių, guminių pirštinių ir prijuosčių, švirkštų bei žudymo ir mėsinėjimo įrankių.
Tada V. Lietuvninkaite V. Vaitiekaitytė Nedą įsiviliojo į pastarosios močiutės tuščią butą Šiauliuose Tilžės gatvėje ir ten, apsvaiginusios metalo strypu, Nedai nupjovė galvą. Po to kraugerės kūną ilgai pasimėgaudamos vonioje mėsinėjo, į šaldiklį pasidėjo per kilogramą šlaunies raumens. Tardoma viena žudikių buvo prisipažinusi, kad jei ne greitas policijos tyrimas, jos žmogieną būtų valgiusios.
Į šiukšlių maišus sudėtas kūno dalis žmogžudės sukrovė į iš anksto paruoštus juodo polietileno maišus ir, išvežusios dviračiais išmėtė netoliese esančioje dykynėje. Dalis kūno dalių taip ir nebuvo rasta, V. Vaitiekaitytė su V. Lietuvninkaite teisme taip ir nepasakė, kur jas padėjo.
Žudikėms buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė. Specialistai nustatė, kad abi psichiatrijos ligoninėje anksčiau jau gydytos merginos turi asmenybės sutrikimų, tačiau puikiausiai suvokė ir valdė savo veiksmus, todėl yra pakaltinamos ir privalo atsakyti savo kraupius veiksmus.
Nuobodžiaudama tardymo izoliatoriuje V. Vaitiekaitytė pasiuntė V. Lietuvninkaitei raštelį, kuriame iškeikė Nedą ir savo draugę mokė neprisipažinti nei kad bendramokslę jos nužudė vykdydamos kažkokį ritualą, nei iš chuliganiškų paskatų, taip pat nesakyti, kur padėjo nesurastas ir iki šiol nepalaidotas Nedos kūno dalis.
Sigitas STASAITIS
