Sutinku su autoriumi. Nereikia tapatinti piletybės su tautybe. Mylėti Lietuvą gali ir būdamas svečios šalies piliečiu, lygiai kaip ir būti jos neapkentėju su lietuvišku pasu kišenėje. Mūsiškių piletinė savimonė ir taip yra labai menka, o dabar ji dar labiau smukdoma.

Kodėl tik "dviguba", o ne keturguba - n-guba pilietybė?

Apie tai ir iena kalba,kad tokie zmones nebus reikalingi lietuvai,ir moketi jai nereikia,nes tas zmogus galetu gauti tos salies pensija,ir atvezti ja i lietuva,bet tevynei ju ir nebereikia.

Šitas žmogus Lietuvoj daug daugiau pasiekė negu dauguma tų "sugebėjusių išvažiuoti ten" (anokio čia sugebėjimo reikia, kaip matyt ligšiol). Taigi tikriausiai- jokio pavydo.

Kažin už ką Lietuva turėtų dar ir pensijas jiems mokėti vėliau?

Man pasirodė įdomi pilietybės ir poligamijos analogija, tad paplėtosiu šią mintį :-). Poligamija yra įpareigojantis santykis su daugiau negu vienu sutuoktiniu. Pagal poligamijos analogiją, pilietis, turintis dviejų valstybių pilietybes įsipareigoja dviem valstybėm. Ką daryti kilus kariniam konfliktui tarp abiejų šalių? Kurią šalį turėtų ginti pilietis?!
Esant monogaminiams santykiams, asmuo gali būti santuokoje su vienu sutuoktiniu ir būti jam įsipareigojęs bei ištikimas. Perkėlus į valstybės lygmenį, asmuo gali turėti vieną pilietybę ir būti įsipareigojęs bei ištikimas vienai valstybei. Jei dėl svarbių aplinkybių asmuo nori vesti antrą kartą, jis turi atsisakyti pirmosios santuokos. Perkėlus į valstybės lygmenį, norėdamas priimti kitos valstybės pilietybę, asmuo turėtų atsisakyti ankstesnės pilietybės. Išdavystė?! Deja, nebūtinai...

Santuoka – įteisinti santykiai. Tačiau būdamas santuokoje neretas pasineria į neįteisintus santykius „kairėje“. Neįteisinti santykiai tokiu atveju reiškia neištikimybę sutuoktiniui. Tai čia gautųsi kaip meilė kitai šaliai, su kuria nesieja pilietybė? Valstybės lygiu gal ir nieko, bet su žmonėmis taip dvigubu frontu varyt negerai...

Vytautas Radžvilas is pavydo net seilem taskosi,tiek pikcio jame,tiem zmonemkurie sugebejo isvaziuoti,ir ten isbuti,isgyventi,palaikatnt tuos kurie dabar stumia juos,kaip nereikalingus,atseit parsidavelius,ir ka daryti tokiu atveju,pragyvena zmogus uz sienos 20 ar daugiau metu,ir sugrista i lietuva nepasiemes kitos salies pilietybe,tai ka suio atveju lietuva-tevyne jam duos pensija/ar islaikys ji/sakys vaziuok ten is kur atvaziavai?o daugelio atveju pensija kituose salyse be pilietybes neduodama,ir ka daryti tokiu atveju?ir koks cia patriotizmas?pavydas tik jis valdo protus tu tariamu "patrijotu".

Optimizmas geras dalykas tik tuo atveju, jei jis nekliudo adekvačiam realybės suvokimui

Ar tu tas pats kajus, kur čia varai ant gerbiamos prezidentės? Dar neužsilenkei?

"Jei Tėvynė svarbi, asmuo jai lieka ištikimas be pilietybės". Pagal tarpasmeninių santykių analogiją gautųsi taip: "Jei mylimoji svarbi, asmuo jai lieka ištikimas be santuokos".?!?! Sakyčiau, jei mylimoji išties svarbi, asmuo ją veda! Ir nesidairo į kairę! Atitinkamai, jei Tėvynė svarbi, asmuo NEATSISAKO pilietybės! O jei jau Tėvynė nesvarbi (tarkim dėl korupcijos, socialinės neteisybės ir pan.), tai priima kitos šalies pilietybę ir nesuka nei sau, nei kitiems galvos. Padėti Tėvynei toks pilietis visuomet galės ir neturėdamas pilietybės.

Lietuvos Valstybės pilietybės (tuo labiau "antraeilės") suteikimas ne lietuviams, be to net nemokantiems lietuviškai, yra vienas iš daugelio "akmenų", kuriuos mėtant siekiama "užmušti" Lietuvių kalbą ir Lietuvių Tautą.

Pastoviai pamirštama, kad Nepriklausoma Lietuvos Valstybė turi realią prasmę tik kaip Lietuvių kalbos ir Lietuvių Tautos gynėja nuo bet kokių pasikėsinimų.

Priešingu atveju kam ta nepriklausomybė reikalinga?

P.S. Sprendžiant iš mūsų valdžios veiksmų, šiai valdžiai ta nepriklausomybė iš tikrųjų ir nėra reikalinga - nes jiems rūpi ne Lietuvių kalbos ir Lietuvių Tautos išlikimas ir klestėjimas, o visai kiti tikslai...

--------------------------------------

Lietuvos Valstybės pilietybė ne lietuviams turi būti suteikiama tik atitinkant šiuos kriterijus:

1. Kandidatas laisvai kalba lietuviškai.

2. Kandidatas gerbia Lietuvių kalbą, Lietuvių Tautą ir Lietuvos Valstybę (jo praeitį turi kruopščiai patikrinti atitinkamos Lietuvos Valstybės specialiosios tarnybos).

3. Kandidatas neturi jokių įsipareigojimų kitoms valstybėms.

4. Kandidatas nėra teistas už kriminalinius nusikaltimus ar šnipinėjimą (išskyrus darbą Lietuvos Valstybės naudai).

---------------------------------------

Lietuvos Valstybėje dviguba pilietybė turi būti panaikinta iš principo.

Užsienyje gyvenantys asmenys (lietuvių kilmės ir ne lietuviai, bet kilę iš Lietuvos) Lietuvos Valstybės pilietybę turi teisę gauti tik, jei atitinka labai aiškius kriterijus - yra ir buvo lojalūs Lietuvos Valstybei ir Lietuvių Tautai, laisvai kalba lietuviškai, neturi jokių įsipareigojimų kitoms valstybėms, neturi kitos pilietybės.

Lietuviams, kurie turi kitą pilietybę ir nenori jos atsisakyti, suteikti teisę gauti "Lietuvio pažymėjimą".

Lietuvių Tautinio Centro (LTC) Įsipareigojimai

Už vieningą lietuvišką Valstybę!

Svarbiausias tikslas – lietuvybės – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje.

Ištrauka:

"11 punktas.

Lietuviams, turintiems ir nenorintiems atsisakyti kitos valstybės pilietybės, ryšių su Lietuva išsaugojimui ir palaikymui suteikti oficialų „Lietuvio pažymėjimą“:

lietuvių kilmės asmenys, turintys kitą pilietybę, turi teisę gauti „Lietuvio pažymėjimą“, su kuriuo gali laisvai įvažiuoti į Lietuvą, čia gyventi, mokytis, dirbti, balsuoti vietos savivaldos rinkimuose, būti išrinktais į vietos savivaldos tarybas.

„Lietuvio pažymėjimas“ sugrįžusiems nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą suteikia galimybę atstatyti Lietuvos pilietybę be jokių apribojimų."