Lietuvos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas teigė, kad ministerijoje svarstomos įvairios sankcijos pažeidimus darantiems jauniems vairuotojams. Vienos iš tokių – leistinos alkoholio kiekio normos kraujyje mažinimas, didesnės baudos už daugiau kaip 30 km/val. viršytą greitį bei teisių atėmimas dėl kelis kartus padarytų eismo įvykių. „Visos Europos siekis – iki 2050 m. įvesti nulines alkoholio kiekio kraujyje normas, tačiau manau, kad po tokių skaudžių įvykių, koks buvo neseniai Kaune, reikėtų kalbėti apie bendrą vairuotojų mentalitetą ir bandyti išsiaiškinti, kodėl neretai bendrakelioniai toleruoja faktą, kai prie vairo sėda neblaivus vairuotojas. Kyla daug klausimų, į kuriuos sunku atsakyti“, – teigė G.Jakubauskas. Pasak jo, reikėtų grąžinti socialines reklamas apie pasirinkto nesaugaus greičio ar vairavimo išgėrus pasekmes.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius teigė, kad sunku įvardyti tokių eismo įvykių priežastis. „Nėra aiškių paaiškinimų, kodėl taip įvyksta. Galime manyti, kad dėl visko kaltas jaunas amžius, nekontroliuojami adrenalino proveržiai“, – galimas pavojingo vairavimo, dažnai besibaigiančio kraupiomis avarijomis, priežastis vardijo G.Aliksandravičius. Pašnekovas taip pat sutiko, kad Lietuvos keliuose trūksta ir eismo kultūros. „Visų gyvenimo situacijų teisės aktais neapibrėši, tačiau bendros elgesio normos turi būti priimtinos visiems“, – kalbėjo policininkas.
Mokymo spragos
Paklaustas, ar avarijų skaičių galėtų padėti sumažinti ir atsakingiau organizuojamas vairuotojų mokymas, G.Jakubauskas teigė, kad šiuo metu Susisiekimo ministerijoje veikia speciali darbo grupė, kuri rengia pasiūlymus dėl pirminio vairuotojų rengimo tvarkos tobulinimo. „Nesakyčiau, kad Lietuvoje veikianti mokymo sistema yra labai prasta. „Tačiau kas atsitinka po to, kai vairuotojai gauna vairuotojo pažymėjimą? Vairuotojai vyrai dažniausiai ieško galingesnio automobilio“, – sakė ministerijos atstovas.
G.Jakubausko teigimu, ilginti mokymo procesą būtų gana sunku. Kalbėdamas apie papildomus mokymus, pašnekovas kėlė klausimą, ar mokymai turėtų būti privalomi, ar laisvai pasirenkami. „Nyderlanduose net ir didelį vairavimo stažą turintys vairuotojai lanko ekologiško vairavimo centrus. Mūsų mentalitetas toks, kad visi laikome save gerais vairuotojais. Vis dėlto artimiausiu metu ketiname gerinti ir pirminio vairavimo mokymo kokybę, beje, atsiras galimybių vairavimo įgūdžius ir toliau tobulinti“, – sakė specialistas. Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vairuotojai nelinkę domėtis kelių eismo taisyklių (KET) naujovėmis ir gilinti turimas šios srities žinias.
Pasak G.Aliksandravičiaus, pirminio vairuotojų rengimo grandis nėra silpna. Jis taip pat paminėjo, kad naujai „iškepti“ vairuotojai“ nėra daugiausia pavojingų situacijų keliuose sukeliantys eismo dalyviai. „Tik įgiję teisę vairuoti vairuotojai elgiasi atsargiai, o praėjus pusmečiui KET pažeidimų smarkiai padaugėja. Mūsų visų blogas elgesys gatvėse užkrečia ir jaunus nepatyrusius vairuotojus“, – pasakojo policijos atstovas.
Blogas elgesys netoleruotinas
Latvijoje jau keletą metų ekstremalaus vairavimo trasoje vairuotojai gali patobulinti savo įgūdžius, tačiau, pasak G.Jakubausko, kaimyninės šalies trasoje įgūdžius lavinti gali tik specialiojo transporto vairuotojai. „Lietuvoje buvo bandoma pritaikyti panašų vairuotojų papildomo ekstremalaus vairavimo mokymo modelį, koks veikia Austrijoje, tačiau tam nepritarė šalies parlamentas. Tačiau galiu pateikti ir kitokį pavyzdį. Štai Norvegijoje, išmokę valdyti automobilį ekstremaliomis sąlygomis, sakykime, automobiliui slystant šonu, vairuotojai šiuos įgūdžius pradeda demonstruoti ir gatvėse“, – kitų šalių vairuotojų patirtimi dalijosi pašnekovas.
Pašnekovas pabrėžė, kad daugiausia dėmesio turi būti skiriama eismo dalyvių saugumui. „Turime padėti vieni kitiems netoleruoti neleistino elgesio kelyje. Galbūt tada Lietuvos keliuose nežus bene daugiausia žmonių Europoje“, – vylėsi G.Jakubauskas.
