Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai pagerbė vieną sąjungos steigėjų ir pirmąjį vadovą Aleksandrą Stulginskį. Šiemet minimos 140-osios jo gimimo metinės. O persikūnijimo misija patikėta dabartiniam Ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkui Sigučiui Jundului.
„Man pravertė dar tas, kad dar vaidinu Liudvinavo mėgėjiškame teatre vaidinu Liudvinavo. Esu žemaitis, žmona suvalkietė, esu agronomas ir esu Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas, tai įsikūnyt buvo daug lengviau dėl to“, – pasakojo A. Stulginskio antrininkas.
Ir išties, pažvelgus į persirengusį S. Jundulą ir archyvinius kadrus – jų panašumas stulbinantis. Ir meilė žemei – vienodai stipri. A. Stulginskis netgi vietoje dvasininko sutanos nėrė į žemės ūkio mokslus. Tačiau prabėgus keliems metams po studijų, jį įtraukė politikos verpetai.
„Vos susirenka 1920 m. gegužės 15 dieną Steigiamasis Seimas, jis iš karto yra išrenkamas Steigiamojo Seimo Pirmininku, o vėliau labai greitai pradeda eiti prezidento pareigas“, – pasakojo istorikė Ingrida Jakubavičienė.
A. Stulginskiui tebuvo 35-eri, kai jis tapo jauniausiu ne tik Lietuvos, bet ir Europos vadovu. Dabar kandidatuoti į Lietuvos Respublikos prezidentus galima tik sulaukus 40 metų.
Žmonai piršosi 4 kartus
Ir panašu, kad užimti aukščiausius politinius postus jam sekėsi gerokai lengviau, nei užkariauti vienintelės mylimosios Onos Matulaitytės širdį. A. Stulginskis jai piršosi net 4 kartus, kol išgirdo lemtingąjį „taip“.
„Jam sekasi suderinti ir šeimyninį gyvenimą. Gimsta dukrelė, verda gyvenimas prezidentūroje, verda Lietuvos politiniai reikalai, bet Stulginskis visur spėja, visur aktyviai dalyvauja“, – kalbėjo I. Jakubavičienė.
Prezidento pareigas jis ėjo 6 metus. Paskutiniais metais, galvodamas apie ateitį su šeima, vėl žvalgėsi ten, kur linksta širdis – į žemės ūkį.
Tarpukariu jis rūpinosi visų šalies ūkininkų gerove.
„Viena iš jo krypčių, kai jau Ūkininkų sąjunga buvo įsteigta, tai jungti, apjungti, kooperuoti ūkininkus. Ir mes gerai žinome apie tų laikų kooperatyvus, kurie buvo garsūs Europos ir pasaulio mastu“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Ištrėmė dėl turtingo ūkio
Pats specializavosi pienininkystėje, dvare plušėjo visa šeima. Tad Stulginskių ūkis taip suklestėjo, kad net kaimynystėje gyvenę dvarininkai pavydėjo.
„Su savo ūkio darbininkais elgėsi labai gerai, mokėjo netgi didesnius atlyginimus, tai aplinkiniai dvarininkai pyko, kad nuvilioja geriausius darbininkus į Jokūbavą“, – teigė istorikė I. Jakubavičienė.
Deja, jų triūsą nutraukė sovietinė okupacija. Ne dėl politikos, o dėl turtingo ūkio A. Stulginskis su žmona ištremiami į Sibirą. Beveik 12 metų ten gyveno atskirai, paleistas iš tremties susirado jau silpnos sveikatos žmoną ir abu grįžo į Lietuvą. Panemunės kapinėse abu atgulė ir amžino poilsio.
Jų dukra Aldona tremties išvengė, tuo metu buvo ne ūkyje, o Kaune, studijavo, vėliau pasitraukė į Jungtines Amerikos Valstijas, kur, sulaukusi jau 103 metų, gyvena iki šiol.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
