Balandžio viduryje Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) aptarė šiuos ministerijos pasiūlymus ir jiems pritarė. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) naujienų portalui tv3.lt praneša, kad savivaldybėms pateikti pasiūlymai nėra galutiniai.
„Kartu su socialiniais partneriais ieškome visiems geriausių sprendimų. Gavome Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas, pasiūlymus, į daugelį jų atsižvelgsime“, – tv3.lt atsiųstame komentare nurodo ministerija.
Ministerija: mažos mokyklos nebūtinai uždaromos, gali būti prijungtos prie kitų
„Esame išsikėlę prioritetą pagerinti kokybiško ugdymo ir prieinamumo sąlygas visiems vaikams, kad ir kokiame rajone jie gyventų. Jungtinėse ir labai mažose klasėse sunku užtikrinti ugdymo kokybę, ypač jei jungiama tiesiog dėl administracinių priežasčių. Suprantame, kad sprendimai mažoms savivaldybėms nėra lengvi, bet norime realaus postūmio, tad su kiekviena savivaldybe kartu ieškosime geriausio varianto.
Mažos mokyklos, kuriose mokosi iki 60 mokinių, nebūtinai uždaromos – jos gali būti jungiamos prie kitų. Tai nereiškia mokyklų uždarymo: įstaiga, jei joje bus mokinių, ir toliau veiks kaip didesnės įstaigos skyrius, bus užtikrinamas glaudesnis bendradarbiavimas, mokiniai galės naudotis įvairesne didesnės mokyklos infrastruktūra“, – nurodo ministerija.
Kaip nurodo ministerija, dėl dviejų III gimnazijos klasių sudarymo svarstoma daryti išimtis, kurios galėtų būti taikomos pavyzdžiui tautinių mažumų, specializuoto ugdymo krypties programas vykdančioje gimnazijoje ar jeigu kita mokykla atitinkamu atstumu. Vienoms mokykloms nuolat, kitoms iki 2024-09-01 bus leidžiama sudaryti po vieną klasę.
„Esame numatę savivaldybėms teikti pagalbą pagal „Tūkstantmečio mokyklų programą“, planuojame aprūpinti ugdymo įstaigas mokykliniais autobusais, skirtais vežioti ikimokyklinio amžiaus ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Tam numatoma skirti 26 mln. eurų. Valstybė į bendrojo ugdymo kokybės gerinimą per ketverius metus planuoja investuoti per 200 mln. eurų“, – praneša ministerija.
Komiteto pirmininkas: svarbiausia, kad vaikai gautų gerą išsilavinimą
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad Vyriausybės programoje yra bendra nuostata, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ir socialinės padėties, turėtų gauti gerą išsilavinimą.
„Čia nekalbama apie didelę ar mažą mokyklą, kalbama apie geras sąlygas vaikams mokytis <...> Tyrimai rodo, kad yra koreliacija tarp mokyklos dydžio ir vaikų pasiekimų. Ta atskirtis, kurią šiandien turime Lietuvoje pagal vaikų mokymosi sąlygas ir pasiekimus yra pernelyg didelė.
Mes kaip maža valstybė, neturinti gyventojų pertekliaus, paprasčiausiai nebegalime sau to leisti, kad dalis vaikų turėtų prastas mokymosi sąlygas. Tai ministerija planuoja tokius dalykus, kiek žinau. Dabar svarstoma iš Atsigavimo fondo naujos kartos Lietuvos vadinamos programos labai nemenkas lėšas įdėti.
Čia tinklas priklauso savivaldybėms ir valstybė gali kištis tiek, kiek gali paskatinti finansiškai tuos procesus, sukurti tam tikras rekomendacijas, kokios turėtų būti tos mokyklos. Šiuo metu renkami tokie duomenys ir Vyriausybė anksčiau ar vėliau tą procesą turi suvaldyti, kad visi vaikai turėtų geras sąlygas, nepriklausomai, ar jie gyvena mažame kaimelyje, ar didmiestyje“, – teigia A. Žukauskas.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas teigia, kad reikėtų žiūrėti į atskirus atvejus, o politikų tarpe planų dėl mokyklų pertvarkymo būta ir anksčiau.
„Tikrai yra tokių mokyklų, kur sujungtos net trys klasės <...> tai klausimas kyla dėl mokymo kokybiškumo.
Mūsų nuomonės, kol kas ministerija apie teisės aktų pakeitimus dar nėra informavusi, nors reikalaujama pagal švietimo šakos kolektyvinę sutartį. Manau, kad dėl to, kad paties projekto dar nėra registravusi, nes vyksta konsultacijos su savivaldybėmis“, – tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigia E. Milešinas.
„Vienaip ar kitaip, įsivaizduoju, kad šio tinklo pertvarka bus judama link to, kas Vyriausybės programoje yra numatyta – tai „Tūkstantmečio gimnazijų“ kūrimas. Mums tikrai neaišku kol kas, kokios tai bus mokyklos. Bet iš to, ką pristatinėja ministerija ir praeitą savaitę Švietimo ir mokslo komitete buvo pristatinėjama, kad per artimiausius 3-4 metus per visą Lietuvą bus įsteigta 150 „Tūkstantmečio gimnazijų“, kurių steigimui planuojama investuoti virš 200 milijonų eurų“, – priduria E. Milešinas.
Karbauskis: „Regionų naikinimo ženklai – likviduojama 100 mokyklų, bet tegyvuoja Landsbergių verslas!“
Dėl naikinamų kaimo mokyklų pasipiktino valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Pranešė, kad, jų paskaičiavimu, bus panaikinta apie 100 regionų mažųjų mokyklų, o apie tai jau yra informuotos savivaldybės.
„Regionų naikinimo ženklai – likviduojama 100 mokyklų, bet tegyvuoja Landsbergių verslas!“, – atsiųstame komentare piktinosi politikas.
Jis pranešė, kad kovo pabaigoje Švietimo, mokslo ir sporto ministrės pasirašytame rašte, kuris adresuotas savivaldybėms, rašoma, jog „nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pradines mokyklas, pagrindines mokyklas ir progimnazijas, išskyrus nevalstybines, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizuoti arba likviduoti“.
Reiškia maži miesteliai ir kaimai turės uždaryti mokyklas. Pasak politiko, tokių šalyje yra apie 100.
„Lietuvoje, kaip ir anksčiau, vėl grįžtama prie iškreiptos politikos, kada klerkai pamiršta pažiūrėti plačiau. Dažnai tokia mokykla yra daugiau nei vien švietimo įstaiga, bet ir daugiafunkcis centras, kur šalimais veikia darželis, biblioteka, kultūros salė, vaikų dienos centras. Vienoje laidoje minėta, kad tokiame nedideliame kaip Šakiai rajone tektų sujungti tris daugiafunkcinius centrus.
Link to paties veda ir ministerijos idėja nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nejungti 5–8 klasių ir rekomenduoti 1–4 klases jungti tik po dvi, o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. panaikinti galimybę jungti po tris ar keturias 1–4 klases. Jau šiandien galima pasakyti, kad dalis pradinukų mažuose miesteliuose ar kaimuose nuo 2022 metų rugsėjo 1 taps švietimo piligrimais, mokyklą lankančiais ne šalia namų, bet kasdien sukariančiais po 20 ar daugiau kilometrų link artimiausios mokyklos. Ar tokios mažųjų kelionės, kurių laikas galėtų būti skirtas kad ir knygelės paskaitymui arba būreliui, prisidės prie jų ugdymo kokybės? Labai abejoju“, – teigė R. Karbauskis.
R. Karbauskis tvirtina, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nekalba apie pavežėjimo problemas. Kai jau dabar vaikai priversti laukti vieni kitų ir tik tuo metu turi galimybę sugrįžti namo. O kas bus padidėjus moksleivių srautams?
„Dar labiau vaikus diskriminuos ministerijos ketinimas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokymo lėšų iš valstybės biudžeto neskirti klasėms, kuriose mokosi 1–7 mokiniai. Priminsiu tik, kad šie valdantieji, o ir pati ministrė, deklaruoja, kad švietimas yra jiems prioritetas, o pagal Konstituciją visi moksleiviai iki 16 metų yra lygūs – jiems mokslas privalomas ir valstybinėse mokyklose garantuojamas nemokamas. Tad sąlygos, kai 6 moksleivių klasę finansuoti verčiama savivaldybė, o daugiau kaip 7 moksleivių mokslą jau apmoka valstybė – labai abejotinos, ypač moksleivių lygiateisiškumo prasme.
Sunkios dienos laukia ir gimnazijų – švietimo, mokslo ir sporto ministeriją drastiškai mažina jų skaičių nurodydama, kad nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. turėtų būti sudaromos ne mažiau kaip po dvi gimnazijos klases (t. y. gimnazijos klasės sraute turėtų mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys). Vėlgi, ar mokslo kokybę gimnazijoje pakeis faktas, jei joje mokysis 20, 28 ar 25 mokiniai, o ne 31, kaip kad nori ministerijos klerkai, atitrūkę nuo regionų situacijos matymo: dažnam regionui 31 moksleivis ir dvi gimnazijos klasės bus neįveikiama.
Dėl ko, savivaldybių atstovai jau garsiai kalba, kad regione liks po vieną gimnaziją. O gal to ir siekiama, kad sugriovus, būtų galima statyti naujas? Juk tame pačiame susirašinėjime su savivalda ministerija nurodo: „deramasi su Europos komisija dėl lėšų „Tūkstantmečio mokyklų“ tinklui kurti. Iki 2024 m. programai numatoma skirti per 170 mln. eurų.
Siekdami tikslingo lėšų investavimo planuojame savivaldybėms, turinčioms optimalų bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, pirmiausia skirti lėšų „Tūkstantmečio mokykloms“ kurti. Taigi, iš šios citatos akivaizdu – kas optimizuosis ir užsidarys mokyklas, gaus lėšų naujai, elitinei mokyklai įkurti, dar gal ir kokia Landsbergių šeima, valdanti vieną privačių mokyklų tinklą, laimės konkursą...
Ar tos „Tūkstantmečio gimnazijos“ netaps „Tūkstantmečio statybomis“, kai tuo tarpu kiekviename rajone jau galima rasti pastatytų ar renovuotų potuščių mokyklų patalpų – tai klausimas, į kurį ministrė turėtų atsakyti. Lygiai kaip ir į klausimą, kodėl norima kurti elitines, dar labiau švietimo netolygumą didinančias, mokyklas ir kas bus su moksleiviais, kurie tiesiog į jas nepateks?“, – teigė R. Karbauskis.
Lietuvos savivaldybių asociacija: pritariama mažųjų mokyklų likvidavimui
Balandžio 13 dieną Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) valdybos posėdyje aptarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymus.
Skelbiama, kad savivaldybės pritaria ŠMSM siūlymui nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pradines mokyklas, pagrindines mokyklas ir progimnazijas, išskyrus nevalstybines, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizuoti arba likviduoti – pertvarkyti struktūrą į pradinio ugdymo skyrius ir palikti juos veikti tose pačiose patalpose, tačiau siūlo tai padaryti per dvejus (2022 -2023) metus.
Dar vienas iš ministerijos siūlymų – nuo šių metų rugsėjo 1 d. nejungti 5–8 klasių ir rekomenduoti 1–4 klases jungti tik po dvi, o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. panaikinti galimybę jungti po tris ar keturias 1–4 klases.
LSA atliktos apklausos duomenimis, dauguma savivaldybių, kurios turi jungtines klases, nepritaria šiam siūlymui, nes mano, kad reikalingas ilgesnis pasirengimo laikotarpis. Pasak jų, tinklo pertvarkos sprendimai turi būti plačiau aptarti su mokyklų bendruomenėmis, politikais, švietimo darbuotojams atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis. Be to, dauguma savivaldybių jau turi pasitvirtinusios 2021-2025 m. Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planus, norint juos keisti reikia daugiau laiko. Laiko reikia ir tam, kad savivaldybių administracijos parengtų atitinkamus teisės aktus, sudarytų naujus mokinių pavėžėjimo maršrutus, spręstų pertvarkomų mokyklų mokytojų įdarbinimo arba atleidimo iš darbo klausimus, priimtų sprendimus dėl atsilaisvinusių patalpų efektyvaus panaudojimo.
Todėl vienas iš LSA siūlymų ministerijai – tvarkant mokyklų tinklą atsižvelgti į konkrečios savivaldybės veiklų intensyvumą ir 5–8 klasių nebejungti pradėti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. bei nustatyti 2 – 3 metų pereinamąjį laikotarpį. Taip pat – leisti sudaryti 5–8 jungtines klases mokyklų skyriuose bei palikti galimybę jungti specialiąsias (lavinamąsias) klases pradinėje, pagrindinėje mokykloje, siekiant užtikrinti šių programų įgyvendinimą savivaldybėje didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, nes jiems būtina sudaryti sąlygas mokytis kuo arčiau jų gyvenamosios vietos.
LSA ragina numatyti ir skatinamąjį mechanizmą savivaldybėms, nes panaikinus jungtines klases, savivaldybės nebegautų dalies mokymo lėšų, tuo tarpu didžiosiose mokyklose, atvykus papildomai mokinių, klasių komplektų skaičius praktiškai nepadidėtų. Taip pat siūloma užtikrinti reikiamą geltonųjų autobusų kiekį mokinių pavėžėjimui.
Dauguma savivaldybių nepritaria ir ministerijos siūlymui nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. daugumoje miesteliuose esančių ilgųjų gimnazijų sudaryti ne mažiau kaip po dvi III gimnazijos klases (t. y. III gimnazijos klasės sraute turėtų mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys). Savivaldybių teigimu, dėl mažėjančio mokinių skaičiaus sudaryti po dvi III gimnazijos klases nebėra galimybių, be to, tai reikštų mokyklų sunaikinimą. Pailgėjęs mokinių vežiojimas pablogintų jų ugdymosi sąlygas, sudėtinga būtų sudaryti tinkamas galimybes mokiniams dalyvauti neformaliojo ugdymo ir popamokinėje veikloje.
LSA siūlo ministerijai šią nuostatą palikti kaip rekomendaciją ir leisti spręsti pačiai savivaldybei.
Panašius argumentus daugiau kaip pusė savivaldybių išsako ir dėl ministerijos rekomendacijos gimnazijose, kuriose ugdoma pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, sudaryti ne mažiau kaip po keturias III gimnazijos klases. Savivaldybės teigia, kad, priėmus tokį sprendimą, mažosiose savivaldybėse nebeliktų nei vienos gimnazijos: savivaldybė dėl mažo mokinių skaičiaus, nesudarytų keturių III gimnazijos klasių, ir savo mokinius turėtų pavėžėti į kitų savivaldybių mokyklas. Argumentuojama ir tuo, kad gimnazijų sujungimas ir/ar naikinimas iššauktų bendruomenių nepasitenkinimą, mokytojai prarastų darbą, o kai kuriems mokinimas į mokyklą tektų važiuoti apie 40 ir daugiau kilometrų. Todėl siūloma šią rekomendaciją taikyti tik didžiosioms savivaldybėms.
Ministerijos siūlymui nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokymo lėšų iš valstybės biudžeto neskirti klasėms, kuriose mokosi 1–7 mokiniai, nepritarė daugiau nei pusė savivaldybių, argumentuodamos, kad valstybės biudžeto lėšos turi būti skiriamos visiems mokiniams. LSA siūlo galutinį sprendimą dėl tokių klasių formavimo palikti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. LSA valdybos nariai priėmė nutarimą, įtvirtinantį visas šias savivaldybių pozicijas.
Merai taip pat atkreipė dėmesį, kad šalyje yra savivaldybių (pavyzdžiui, Neringos, Birštono), kuriose šiuo metu veikia tik vienintelė gimnazija, o ministerijos siūlomi pokyčiai neatsižvelgia į išskirtinę šių savivaldybių situaciją ir neįtraukia jų į siūlomų pokyčių išimtis.
ŠMSM duomenimis, per artimiausius ketverius metus į bendrojo ugdymo kokybės gerinimą planuojama investuoti per 200 mln. eurų. Valdybos nariams taip pat buvo pristatytas LSA mokymo ir konsultavimo centro prioritetinių veiklos sričių ir metinio veiklos planas, kuriam buvo pritarta.
