Smurtas prieš mažamečius tampa opia problema. Ar meilė smurtaujančiam vyrui gali būti stipresnė už motiniškus jausmus? Toks klausimas greičiausiai turėjo iškilti lopšelio-darželio „Žiburėlis" darbuotojoms, pamačiusioms sumuštą penkiametį berniuką. Jo motina apie smurtaujantį vaiko įtėvį tylėjo, kol įstaigos darbuotojos nesiėmė veiksmų išsiaiškinti berniuko kūnelyje pastebėtų mušimo žymių priežasčių.
Darželio darbuotojai prašė mamą pasiaiškinti
Ne visada apie nuskriaustus vaikus pirmiausia pranešama policijos pareigūnams. Trečiadienį apie dar vieną smurto atvejį šeimoje pirmiau informuoti vaiko teisių specialistai.
Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjas Donatas Žakaris teigia, kad informaciją apie galimai šeimoje nuskriaustą vaiką gavo iš lopšelio-darželio „Žiburėlis„. „Gavome bendrosios praktikos slaugytojos ir auklėtojos apžiūros protokolą. Kartu pateiktas ir motinos paaiškinimas“, - „Šiaulių naujienoms" teigė minėto skyriaus vedėjas. Jo žodžiais, paaiškinime esanti informacija, jog mažametį namuose nuskriaudė jo įtėvis už tai, kad vaikas šlapinosi į kelnes.
„Nors motina pasiaiškinime nenurodė, kur trenkta, lopšelio-darželio protokole teigiama, kad mušimo žymės pastebėtos kojų ir nugaros srityje", - teigia D. Žakaris. Jo vadovaujamas skyrius apie tai, kad šeimoje gali būti skriaudžiamas vaikas, informacijos seniau nebuvo gavęs. Visgi D. Žakaris nedrįso tvirtinti, kad penkerių metų berniukas negalėjo smurto išgyventi ir praeityje. Šią šeimą artimiausiu metu stebės ir joje lankytis specialistai.
Direktorė kaltina socialinę situaciją
Lopšelio-darželio „Žiburėlis„ direktorė Olimpija Krincienė „Šiaulių naujienoms“ pasakoja apie tai, kad mažamečio motina į įstaigą rytą atvedusi vaiką nieko neužsiminė apie jo sužalojimus.
„Šeimininkėlė pakvietė parodyti mušimo žymes, iškviesta mama, nes ji pati nepasakė tokį vaiką atvedusi. Vėliau paėmėme darbuotojų pasiaiškinimus, surašėme aktą", - prisimena įstaigos direktorė. Ji puse lūpų užsimena, kad dėmesio nuolat prašantis mažametis galėjo būti nuskriaustas jau ne pirmą kartą.
„Buvo vieną kartą... Pasikalbėjome su mama, nes paprastai pati mama rytais atveda vaikelį", - neslėpė O. Krincienė. Berniuko tėvai jai neatrodo linkę į smurtą.
„Dabar lengva smerkti, tokia socialinė situacija. Šeimoje tik vienas dirbantis, tėtis išlaiko visą šeimą. Gal todėl taip yra", - svarsto įstaigos direktorė.
Skurdi turtinė padėtis vargiai gali būti pasiteisinimas smurtauti - įtėviui teks atsakyti už savo veiksmus, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Baudžiamajame kodekse už tai numatomas laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Smurtas prieš vaiką tampa rečiau toleruojamas
Pastaruoju metu iš suvestinių nenyksta pranešimai apie skriaudžiamus vaikus. D. Žakario žodžiais, vaikai dažniau nukenčia socialinės rizikos šeimose ir šeimose, kuriose liejasi alkoholiniai gėrimai. Manoma, kad ne visi smurto prieš vaikus atvejai žinomi ne tik policijos pareigūnams, bet ir vaiko teisių specialistams.
„Galbūt seniau tie atvejai į viešumą neiškildavo. Pagal darželių ir mokymosi įstaigų gautą informaciją atliekamas jau trečias ikiteisminis tyrimas", - sako D. Žakaris. Anot jo, neretai informacija apie skriaudžiamus vaikus vaiko teisių specialistus pasiekia ne iš pačios šeimos, o iš lopšelių-darželių, mokyklų ir skriaudžiamą vaiką pastebėjusių kaimynų. D. Žakaris pataria netoleruoti smurto atvejų ir apie juos nedelsiant pranešti vaiko teisių specialistams.
Asta VOLKOVAITĖ
