Seimas po svarstymo pritarė Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymui.
Už balsavo 33 Seimo nariai, prieš - nė vieno, susilaikė 2 parlamentarai. Įstatymas bus svarstomas skubos tvarka. Jį tikimasi priimti kitą antradienį.
Pasak įstatymo iniciatorės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymu siekiama sušvelninti ekonominio sunkmečio įtaką nedarbo augimui, sudaryti galimybes išsaugoti darbo vietas ir didesniam žmonių skaičiui dalyvauti aktyvios darbo rinkos priemonėse, taip pat paskatinti bedarbius aktyviau jose dalyvauti.
Užimtumo rėmimo įstatymo projekte išplėstas ratas asmenų, turinčių teisę gauti subsidiją darbo vietai steigti, kai pradedamas nuosavas verslas. Minėtą subsidiją mokėti siūloma asmeniui, kuris pats pradeda verslą ir steigia darbo vietą sau, pasinaudodamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis.
Be kita ko, projekte siūloma remti ir savarankišką užimtumą, kai verslą pradeda vienas iš tėvų, o šeimoje auginami 3 ir daugiau vaikų. Pasak projekto rengėjų, sėkmingas daugiavaikių tėvų verslas padėtų į darbinę veiklą įtraukti ir kitus šeimos narius. Projekte numatytas maksimalus subsidijos darbo vietai steigti dydis - iki 40 minimalių mėnesio algų dydžio.
Įmonės, kurios dėl finansinių sunkumų dirba ne visą darbo laiką ar jose skelbiamos prastovos, galės atlikti laikino pobūdžio darbus, skirtus palaikyti ir plėtoti vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą.
Taip pat, siekiant padėti išlaikyti esamas darbo vietas, siūloma viešuosius darbus organizuoti ir ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse. Viešuosius darbus galėtų organizuoti verslo bendrovės, įstaigos ir organizacijos, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Juose dalyvautų tiek minėtų įmonių darbuotojai, tiek teritorinės darbo biržos siųsti asmenys.
Įstatymo pakeitimo projekte numatoma, kad teritorijose, kur nedarbo lygis 1,5 karto viršija šalies vidurkį, bedarbiams nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimas bus pratęsiamas 2 mėnesiais ilgiau.
Projekte siūloma kompensuoti ir atvykimo į darbą iš tolimesnių vietovių išlaidas. Kompensuoti siūloma tada, kai buvęs bedarbis tolimojo ar vietinio (priemiestinio) susisiekimo autobusais, traukiniu ar nuosavu transportu turi pasiekti darbo vietą, esančią toliau nuo namų.
Kompensaciją numatoma mokėti 3 mėnesius, kai išlaidos kelionei viršija 20 proc. įsidarbinusiojo darbo užmokesčio, ir jis yra mažesnis už 2 minimalius mėnesinius atlyginimus (MMA), tai yra 1600 litų. Kelionės kompensavimo dydis sieks 0,5 MMA, arba iki 400 litų per mėnesį.
Be kita ko, numatoma galimybė buvusiems bedarbiams kompensuoti ir dalį apgyvendinimo išlaidų, kai žmogus į darbo vietą vyksta ne dažniau kaip kartą per savaitę. Kompensacijos dydis per mėnesį sieks iki 0,5 MMA, arba iki 400 litų.
Įstatymo projekto pataisose numatyta, kad į mokymo stipendiją pretenduos ne tik netekę darbo gyventojai, bet ir tie žmonės, kuriems darbdaviai dar tik įteikė įspėjimo lapelius apie atleidimą iš darbo. Šiuo metu mokymosi stipendija siekia 0,7 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), arba 560 litų. Jeigu nedarbo socialinio draudimo išmoka didesnė negu mokymosi stipendija, bedarbio pasirinkimu bus mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka.
Projekte parama numatoma tiems gyventojams, kurie dėl įvairių aplinkybių prižiūri savo šeimos narius ir negali susirasti tinkamo darbo. Po profesinio mokymo kursų įgiję socialinių darbuotojų kvalifikaciją, juos įdarbinusiems darbdaviams bus subsidijuojama iki 2 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA), arba 1600 litų darbo užmokesčio suma. Be to, subsidijos trukmė bus pailginta tiems žmonėms, kuriems susirasti darbą yra sunkiau. Pavyzdžiui, numatoma iki 12 mėnesių skirti subsidiją jauniems asmenims, kuriais prieš pradedant savarankišką gyvenimą rūpinosi globėjai šeimose, šeimynose ar vaikų globos namuose. Tokios pat trukmės subsidiją siūloma mokėti ir nėščioms moterims, vaiko globėjui, rūpintojui ir vienišiems asmenims, auginantiems vaiką iki 8 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
