„Farmacijos specialistai nėra eiliniai prekybos darbuotojai, kurių produktyvumą galima didinti ilginant darbo valandas. Kiekviena jų klaida gali kainuoti žmogaus sveikatą ar gyvybę. Ilgesnis darbo laikas be tinkamo poilsio – tai rizikingas vaistinių tinklų pelno didinimo receptas“, – sako Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis.
Atsakomybė – didžiulė, rizika – nuolatinė
Vaistininkai kasdien dirba su receptiniais, psichotropiniais, toksiškais preparatais, tiesiogiai kontaktuoja su cheminėmis medžiagomis, atlieka tikslius dozių, sąveikų ir vartojimo vertinimus. Net menkiausia klaida gali turėti negrįžtamas pasekmes pacientui, rašoma pranešime spaudai.
„Kai kas mėgina vaistininko darbą sulyginti su paprasta prekyba. Tai klaidinantis ir pavojingas požiūris. Vaistininkas – paskutinė sveikatos sistemos grandis prieš vaistui pasiekiant pacientą, o ne kasininkas. Jis priima medicininius sprendimus ir tam reikia susikaupimo, atidumo,o be tinkamo poilsio tai tiesiog neįmanoma“, – akcentuoja Ž. Mineikis.
Pavargęs specialistas – pavojus pacientui
Profsąjungos teigimu, darbo savaitės ilginimas tiesiogiai prieštarauja pacientų saugumo principams.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pervargimas sveikatos priežiūros sektoriuje didina klaidų riziką ir mažina paslaugų kokybę.
„Jei farmacijos specialistai bus priversti dirbti ilgiau, kentės ne tik jų sveikata – kentės pacientai, nes klaidų rizika augs. O klaida vaistinėje – tai ne tik klaida čekyje, tai - neteisingai išduotas vaistas,“ – akcentuoja profsąjunga.
Trumpesnė darbo savaitė ir ilgesnės atostogos farmacijos specialistams nustatytos dėl ypatingos jų darbo atsakomybės ir emocinės įtampos. Tai jokia privilegija, o bandymas kompensuoti patiriamą didžiulę įtampą.
„Farmacijos specialisto klaida negali būti ištaisyta atbuline data. Todėl pakankamas jų poilsis – ne tik teisė, bet ir visuomenės interesas“, – teigia Ž. Mineikis.
Problema – ne trūkumas, o paskirstymas
Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 47 vaistinės – tai vienas didžiausių tankių Europos Sąjungoje (ES vidurkis – 31).
10 tūkst. gyventojų tenka 12 vaistininkų, arba 50 proc. daugiau nei ES vidurkis.
Tad argumentas, kad darbo laiką reikia ilginti dėl „vaistininkų trūkumo“, yra nepagrįstas ir klaidinantis.
Tikroji problema, anot profsąjungos, – ne darbuotojų skaičius, o netolygus vaistinių tinklo išdėstymas, kai didieji tinklai koncentruojasi miestuose, o regionai lieka nuošalyje.
ES praktika – palankesnė darbuotojams
Pasak Ž. Mineikio, LVK argumentas, kad kitose ES šalyse vaistininkams netaikomos papildomos garantijos, profsąjungos vertinimu, yra klaidinantis. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Vokietijoje, kolektyvinės sutartys numato ilgesnį poilsį arba papildomas saugos priemones.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB aiškiai leidžia valstybėms narėms taikyti palankesnes nei minimalias darbo sąlygas.
Kviečia į dialogą, bet dialogui reikia dviejų
„Esame linkę į konstruktyvų dialogą ir pasirengę bendradarbiauti sprendžiant visus farmacijos sektoriui aktualius klausimus. Tačiau bandymai bendradarbiauti su darbdaviais dažnai baigiasi tyla iš jų pusės – arba tokiais pareiškimais, kurie nerodo noro nei kartu dirbti, nei padeda norėti tapti ar likti vaistininku. Ginsime farmacijos specialistų teises ir orumą visais įmanomais būdais“, – sako Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Ž. Mineikis.
Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga jau kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, pateikdama prieštaravimą šiam siūlymui ir prašydama būti įtraukta į tolesnius derinimus.
Peticiją prieš darbo ir poilsio sąlygų bloginimą jau pasirašė beveik 5000 žmonių – farmacijos specialistų, pacientų ir visuomenės narių.
