Pagal ją, būtų numatyta teisė gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas atsižvelgiant į medicininį poreikį, o ne į šeiminę padėtį.
Naują Pagalbinio apvaisinimo įstatymo redakciją Sveikatos apsaugos ministerija parengė po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) pernai paskelbė, kad draudimas pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms prieštarauja Konstitucijai.
Anot projekto, pagalbinis apvaisinimas būtų taikomas pilnamečiams sutuoktiniams, partneriams, taip pat kartu ne mažiau nei metus gyvenančioms vyro ir moters poroms, turinčioms tikslą sukurti šeiminius santykius, taip pat – vienišoms moterims.
Reikalavimą nesusituokusiai porai gyventi drauge mažiausiai metus kritikuoja opoziciniai liberalai. Anot jų lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, gydytojams neįmanoma patikrinti, ar pora, kuri siekia pagalbinio apvaisinimo, gyvena kartu metus.
Projekte numatyta, jog pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik gydytojų konsiliumo sprendimu, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba kai siekiama išvengti sunkią negalią sukeliančios, gyvybei gresiančios ligos, sveikatos sutrikimo ir kai nėra medicininių kontraindikacijų, kad moteriai nepavyktų išnešioti bei pagimdyti vaiką.
Taip pat siūloma nustatyti aiškesnes taisykles embrionams genetinių patologijų atvejais, numatyti atvejus, kai šios paslaugos apmokamos valstybės, numatyti tikslinimus embrionų saugojimo finansavimui.
Nuo liepos būtų kompensuojamas vaisingumo išsaugojimas
Numatyta, kad nuo liepos būtų kompensuojamas vaisingumo išsaugojimas – lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių paėmimas ir konservavimas – esant pagrįstai rizikai vaisingumui dėl sveikatos būklės, prognozuojamų sutrikimų ar gydymo.
Be to, siūloma įtvirtinti, kad vieno asmens ar poros donuoti embrionai galėtų būti panaudojami tik vienam kitam asmeniui arba vienai porai, siekiant užtikrinti donorystės apsaugą nuo kraujomaišos, bei nustatyti aiškias lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų įvežimo, importo, išvežimo, eksporto ir tranzito sąlygas.
Sveikatos draudimo įstatymo projektas papildomas dar viena valstybės lėšomis apmokama sveikatos priežiūros rūšimi – Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nurodyto amžiaus asmenų vaisingumo išsaugojimo paslauga.
Tačiau ši kompensacija neapimtų lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymo lytinių ląstelių banke.
Atsižvelgiant į kitų šalių duomenis, Lietuvoje vienišoms moterims atliekamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius galėtų sudaryti apie 10 proc. visų atliekamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų, 2026 metais tai būtų 246 procedūros, o nesusituokusioms poroms – apie 20 proc. – 492 procedūros.
Kaip rašė BNS, šiuo metu įstatyme numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką arba registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims.
Praėjusios kadencijos Seime mėginta taisyti įstatymą, leidžiant pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims, tačiau jos buvo atmestos.
Projekto kritikai tvirtino, kad leidus pagalbiniu apvaisinimu pasinaudoti vienišoms moterims būtų sprendžiamos nebe sveikatos problemos, o tenkinami asmeniniai norai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
