Gerbiau Tamstą, gerbiu, ir, manau, gerbsiu. Labai patiko Jūsų atviras prisipažinimas dėl pasikeitusio požiūrio į ATR konstituciją.
Bet dėl A.Paleckio - atleiskite. Aš pats simpatizuoju su konservatoriais susijungti atsisakančiai krikščionių demokratų daliai, bet niekaip negaliu įsivaizduoti, kaip galima sulyginti šį komsomolcą su V.Landsbergiu. O jei jau kalbame apie autentišką socialdemokratiją Lietuvoje, tai ją atstovauja ne A.Paleckis, o A.Akstinavičiaus vadovaujama LSDS.
O jei nebūtų tos pastraipos apie A.Paleckį, aš pasirašyčiau krauju (pageidautina - išdavikų "valstybininkų") po visu likusiu tekstu.

Autorius atrodo susipainiojo savo minčių sekoje priešpastatydamas Paleckį viešųjų ryšių produktams ("Ligi šiol tebetikima, jog visa kita – tai tik „viešųjų ryšių“ reikalas: televizija parodys, laikraščiai aprašys ir žmonės patikės...").
Aš tai matau visiškai atvirkščiai - Paleckio zuokiškas piarinimasis tik parodo šio tipažo siekius: būti spaudoje bet kokiomis priemonėmis. Banalu kaip du pirštus po čiurkšle, o žiū, pasirodo ir veiksminga: kai kurie tame pasamonės jovale, kurį neša "brangioji vilnietė", jau sugeba įžvelgti naują mesiją, patriotą, beigi kovotoją prieš valstybės sugriuvimą (wtf?).
Pradedu nebesuprasti, gal visų šitų "mesijų" kalbas rašo kokie šnipai, įtraukdami raktažodžius, pažadinančius "miegalius" agentus? O gal čia tiesiog nostalgija sovietiniam laikam ir liaudies kultūrai su žurnalu "Šluota" beigi politinformacijos valandėlėm?

P.S. Jergutėliau, ar nematot su kuo šis "gelbėtojas" susidėjo?

Geras metodas per mūsų istoriją nubrėžti valstybės perspektyvas. Tik to neužteks padaryti ją priešakine. Nes verta neužmiršti, kokie procesai vyko ir vyksta dabar svetur - šalia Lenkijos-Lietuvos valstybės(ių):
------------------
"Industrializacija, arba industrinė revoliucija – procesas, kuriam būdingi socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, ir kurio metu visuomenė pereina iš priešindustrinės (kai sukaupto kapitalo kiekis yra sąlyginai žemas) į industrinę stadiją. Šie socialiniai ir ekonominiai pokyčiai glaudžiai susiję su technologinėmis naujovėmis, ypač stambaus masto energijos gamybos ir metalurgijos vystymu. Industrializacija taip pat siejama su tam tikrais filosofijos pokyčiais arba kitokiu požiūriu į gamtą, tačiau galima ginčytis, ar šie filosofiniai pokyčiai kyla iš industrializacijos, ar atvirkščiai.

Pirmoji industrinė revoliucija kilo D. Britanijoje XVIII-XIX a. Antrąja industrine revoliucija laikomas vėlesnis, ne tokių drastiškų pokyčių laikotarpis, kuomet plačiai paplito elektros energija, vidaus degimo variklis ir konvejeriai...."