Telšių „Kranto“ progimnazijai vadovaujanti I. Daubarienė sako, kad švietimas jai buvo artimas nuo pat vaikystės. Per savo karjerą ji dirbo lietuvių kalbos mokytoja, Telšių savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiąja specialiste, vėliau – lopšelio-darželio direktore. Šiandien I. Daubarienė yra subūrusi progimnazijos bendruomenę, kurioje galioja moto „Krante visi savi“, o ypatingas dėmesys skiriamas emocinei sveikatai.
„Dar būdama pradinuke tapau labai rimta savo lėlių, o netrukus ir mažesnių kaimynų vaikų mokytoja. Kai palyginu savosios ir šiandienos mokyklos mokiniams teikiamas galimybes, matau didžiulį skirtumą, bet vidinis jausmas tas pats – mokykla man visada buvo ypatingos prasmės ir galimybių vieta. Šiandien ramiai galiu pasakyti, kad tai yra mano kelias“, – sako direktorė.
Patirtis savivaldybėje ir darželyje išplėtė jos matymą, tačiau, kaip pati sako, didžiausia prasmė atsiveria būtent paauglių progimnazijoje. Vadovo diena mokykloje – ne vien tvarkaraščiai ar dokumentai, bet ir gyvas santykis su paaugliais.
„Mano darbe didžiausia vertė – galimybė prisidėti prie jauno žmogaus augimo, asmenybės formavimosi. Matau, kokie jie jautrūs, kiek daug kyla klausimų, kaip dažnai vėliau jie patys stebisi, iš kur mes turėjome tiek kantrybės. Ir būtent šiame suvokime įsiprasmina visi kiti vadovo darbai“, – sako I. Daubarienė.
Vadovavimo startas – per pandemiją
Į „Kranto“ progimnaziją I. Daubarienė atėjo pačiu pandemijos įkarščiu. Bendruomenę tuo metu slėgė nuovargis, nepasitikėjimas, nusivylimas, tad pirmasis iššūkis buvo ne projektai ar infrastruktūra, o žmonės. Reikėjo atkurti tikėjimą, kad pokyčiai įmanomi.
„Kai pradėjau dirbti, sutikau daug kupinų nuovargio pedagogų, kurie buvo pamiršę svajoti ir nebetikėjo, kad galime daug ką keisti. Todėl vienas svarbiausių mano prioritetų tapo darbuotojų emocinės sveikatos stiprinimas – tik atsigavus bendruomenei galima kalbėti apie didesnius tikslus“, – prisimena direktorė.
Per penkerius metus „Kranto“ progimnazijoje pavyko sukurti stiprios bendruomenės kultūrą. Čia galioja moto „Krante visi savi“ – jis reiškia, kad sprendimai priimami drauge, o kiekvienas turi balsą. Jei kyla klausimų ar reikia pokyčių, jie aptariami klasėse, su mokytojais ar visa bendruomene, ir tik tada priimami bendri susitarimai, kurių visi laikosi.
„Labiausiai džiaugiuosi mokiniais, kurie vis labiau tapatinasi su mokykla ir jaučiasi jos šeimininkai. O sprendimas atsisakyti skambučių pamokos pabaigoje tikrai pasiteisino – skubėjimą į pertrauką pakeitė savalaikė refleksija, kai galima sustoti, įsivertinti, ką nuveikėme, ir ramiai užbaigti pamoką“, – pasakoja I. Daubarienė.
Tarp Telšių ir Europos
Sutvirtėjusi bendruomenė galėjo žengti toliau – pradėti kurti projektai, sustiprintas tarpusavio bendradarbiavimas, o mokykla tapo aktyvia tarptautinių ir nacionalinių iniciatyvų dalyve. Progimnazijoje daug dėmesio skiriama ne tik emocinei gerovei, bet ir demokratinei kultūrai, STEAM veikloms, įtraukties stiprinimui.
„Mūsų pedagogų komanda dalyvavo Erasmus+ projekte „Mokymas būti“, kuriame kartu su aštuonių šalių atstovais kūrėme skaitmeninį įrankį mokytojų emocinei gerovei stiprinti. Tai buvo stipri patirtis – ne tik mokėmės, bet ir sukūrėme produktą, kuris veikia“, – sako direktorė.
Demokratinio ugdymo praktikos tapo kasdienybe – sprendimai diskutuojami klasėse, tarp mokytojų, o prireikus – ir visoje bendruomenėje. Mokykla įsitraukė į tyrimus su universitetais, įgyvendina Tūkstantmečio mokyklų veiklas, o kartu kuria ir unikalias iniciatyvas rajone kartu su Telšių rajono švietimo lyderių bendrija, kuriai šiuo metu vadovauja.
„Labai džiaugiuosi, projektu „Mokinys mokiniui“. Per pusšimtį gimnazistų savanoriškai vedė pamokas Telšių miesto progimnazistams, gavo grįžtamąjį ryšį ir dalyvavo konferencijoje. Tai suteikė jiems galimybę pasimatuoti mokytojo profesiją – ir, mano žiniomis, dalis jų jau pasirinko ar ketina rinktis pedagogikos studijas“, – sako I. Daubarienė.
Progimnazijos ateities planai
Šiandien „Kranto“ progimnazija planuoja imtis naujų iššūkių. Vienas jų – aiškesnė tvarka dėl mobiliųjų įrenginių naudojimo. Bendruomenė ieško būdų, kaip pertraukas paversti prasmingu laiku, kad mokiniai turėtų daugiau alternatyvų bendrauti ar veikti kartu. Prie to prisidės ir dalyvaujamasis biudžetas – galimybė patiems mokiniams kurti ir įgyvendinti savo idėjas.
„Įtraukiojo ugdymo srityje turime nemažai patirties, bet tai yra tokia pedagogikos juvelyrika, kad dar tikrai yra kur tobulėti. Kiekvienas sprendimas čia labai jautrus ir individualus, todėl reikia daug bendro darbo, kad kiekvienas vaikas jaustųsi matomas“, – pabrėžia direktorė.
Žvilgsnis už mokyklos ribų
Ieškodama platesnio konteksto ir erdvės augti, I. Daubarienė prisijungė prie Švietimo vadovų klubo, kurį įkūrė „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“. Kvietimas jai buvo netikėtas, tačiau labai laiku – kaip tik tada, kai jautė poreikį platesnio matymo ir bendrystės su kolegomis vadovais.
„Labai esu dėkinga mane pastebėjusiam ir į šį klubą rekomendavusiam vadovui. Didžiausią vertę čia matau gyvose kolegų istorijose ir diskusijose, galimybėje dalintis ir mokytis vieniems iš kitų. Džiugina įkūrėjų pozityvas ir stiprus tikėjimas šiandienos švietimu. Tokie susitikimai leidžia pasisemti jėgų, pamatyti platesnį kontekstą ir grįžti į mokyklą su naujomis idėjomis“, – sako direktorė.
Ko reikia visai sistemai
Vadovė pabrėžia, kad pavienės mokyklos švietime gali padaryti daug, tačiau be aiškios valstybės krypties progresas nebus tvarus. Reikia ilgalaikių susitarimų, kokybiškai parengtų egzaminų užduočių, stiprinamo mokytojų rezervo.
„Taip pat kaip oras būtinas fokusas į gerus dalykus. Juk tiek daug turime kuo švietime pasidžiaugti. Kur fokusuojamės, tą dauginkime: kur dėmesys, ten ir energija“, – įsitikinusi I. Daubarienė.
I. Daubarienė tiki, kad švietimo ateitis priklausys ir nuo žmonių, kurie išdrįs rinktis mokytojo kelią. Todėl ji labai stengiasi, kad praktikos mokyklose būtų įkvepiančios, suteikiančios tikėjimo savo pasirinkimu, o ne atimančios motyvaciją.
„Be abejo, didelis vaidmuo keičiant švietimą tenka ir mokyklos vadovui. Jam svarbiausia išlikti žmogiškam ir teisingam, turėti strateginį mąstymą ir perspektyvinį vertybinį matymą. Reikalinga pagarba, pasitikėjimas, gebėjimas išklausyti, įsiklausyti ir priimti sprendimus. Tik tada bendruomenė tiki vadovu ir kartu galima pasiekti tikrų pokyčių“, – sako progimnazijos direktorė.
Ji neslepia, kad būti mokyklos vadovu yra prasminga, tačiau nelengva. Tad svarbu turėti gilų stiprybės rezervuarą ir niekada nelikti vieniems.
„Vadovo darbas kartais būna kupinas iššūkių, todėl labai svarbu turėti su kuo pasidalinti tiek savo rūpesčiais, tiek džiaugsmais. Jau įsitikinau, kad labiausiai vadovą gali suprasti tik kitas vadovas“, – sako direktorė.
Apie „Švietimas #1”
VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti verslo lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje lyderiaujančią švietimo sistemą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
