Pasibaigus pirmajam gyventojų ir būstų surašymo etapui jame nedalyvavę gyventojai sunerimo, kad nuo balandžio 5-osios į jų namų duris ims belstis nepažįstami žmonės. Vienkiemiuose gyvenantys senoliai baiminasi, kad apsimetę Statistikos departamento atstovais pas juos gali ateiti apsišaukėliai.
Stumiami į vagių rankas
Nors seniūnai ir departamento darbuotojai tikina, kad bijoti nėra ko, o norint, kad pas juos neužsuktų surašinėtojai, siūlo patiems ateiti į seniūnijas, sunkiai judantys ir sveikatos neturintys rajono gyventojai tvirtina esantys stumiami į vagišių rankas.
Per šešiolika dienų, skirtų susirašyti internetu, tą padarė kiek daugiau nei trisdešimt procentų gyventojų. Dar didelė dalis negalėjo susirašyti, nes serveriai strigo, nepriėmė pateiktos informacijos. Tačiau pratęsti registracijos internetu visuotinio surašymo organizatoriai nematė pagrindo. Jie motyvavo, kad kitose šalyse surašymui neskiriama tiek daug laiko. Panevėžio mieste susirašė 39,5 tūkst. gyventojų, rajone – 10,8 tūkst.
Surašinėtojų neįsileis
Miežiškiuose gyvenanti 70-metė Aldona nuogąstauja, kad gali tapti apgavikų taikiniu. Jau ne kartą sulaukusi neprašytų svečių, moteris viliasi, kad kartu su būstų ir gyventojų surašinėtojais pasirodys ir seniūnijų darbuotojas.
„Naudotis kompiuteriu nemoku, o artimieji, kurie galėtų tai padaryti už mane, gyvena kituose miestuose, užsienyje. Bijau, kad per antrą surašymo etapą gali ateiti apsimetėlis. Nors sakoma, kad surašinėtojas turi tam tikrą portfelį ir dokumentus, tačiau juos juk nesunku suklastoti“, – nuogąstavo senolė.
Moteris prisipažino neįsileidžianti nepažįstamų į namus, tačiau bijo, kad jei nedalyvaus surašyme, teks mokėti baudą.
Būgštauja ir garbaus amžiaus Paliūniškio gyventojas. Paskutinę dieną, kai buvo galima savo duomenis siųsti internetu, jis nuvyko į miestelio biblioteką, kur tikėjosi gauti pagalbą. Tačiau pasirodė, kad užsiregistruoti nepavyks, nes strigo serveris ir vyro asmens duomenų nepriėmė. Senolis taip pat neketina įsileisti surašinėtojų, nes jais nepasitiki.
„Iš kur galiu žinoti, kad lankosi darbuotojas? Galbūt pasakysiu visus savo duomenis kokiam apsišaukėliui? Ar dar blogiau: jis pirma apsižiūrės, kas mano namuose, o po kurio laiko sugalvos apvogti, – baiminosi senolis. – Galėjo bent pasirūpinti, kad surašinėtojai būtų seniūnijos darbuotojai – pažįstami žmonės.“
Trumpas laikotarpis
Rajono bibliotekų darbuotojos neslepia, kad jos susirašyti padėjo ne vienam garbingo amžiaus gyventojui. Iš pradžių, pasak jų, buvo ramu, tačiau paskutinėmis dienomis žmonės sujudo ir pradėjo registruotis.
„Tačiau bėda ta, kad kai atsirado daugiau lankytojų, ėmė strigti serveris ir jie liko nesusirašę“, – „Sekundei“ sakė Naujamiesčio bibliotekos viešo interneto centro darbuotoja Gitana Tamoliūnienė. Jos tikinimu, pagalbos taip pat kreipėsi ir jaunesni kaimo gyventojai, kurie nerado adreso, kaip prisijungti prie deklaracijos sistemos.
Karsakiškio bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Inga Iljinienė teigia, kad iš pradžių didelio susidomėjimo nebuvo, tačiau vėliau žmonės ėmė domėtis ir labai nuliūdo sužinoję, kad susirašymas internetu baigėsi.
„Gyventojai domėtis pradėjo pavėluotai. Dauguma jų – vyresni žmonės. Tačiau paskutinėmis dienomis susirašyti internetu buvo neįmanoma, nes duomenų serveris nepriėmė“, – teigė pašnekovė.
Bibliotekininkių nuomone, surašymas internetu turėjo būti ilgesnis, nes iš pradžių ne visi žmonės žinojo, o kai ėmėsi iniciatyvos, jau buvo per vėlu.
Problemų nemato
Miežiškių seniūnijos seniūnas Albinas Jacevičius bijantiesiems, kad pas juos ateis apsišaukėliai, siūlo nedelsti ir patiems atvykti į seniūniją susirašyti.
„Nematau problemos. Žmonės gali parodyti iniciatyvą ir ateiti į seniūniją. Už surašymą atsakingam asmeniui skirtas kabinetas. Juk sakoma: ne kalnas eina pas Mahomedą, o jis pas kalną. Šis posakis čia tinka. Jei nori būti surašyti, jie gali patys tuo pasirūpinti. Surašinėtojai žmonėms daugmaž yra žinomi. Pavyzdžiui, viena iš jų buvusi paštininkė ir kiti žmonės iš seniūnijos, vietiniai“, – priežasties baimintis nemato seniūnas. Pašnekovas įsitikinęs, kad kaimiečiai tiesiog perlenkia lazdą ir sutirština spalvas. „Jeigu ateina keliese, gal ir galima bijoti, tačiau dabar nėra reikalo panikuoti. Gyventojas pro langą mato, kas atėjo, ir sprendžia, ar įsileisti. O jei žmogus užsuka pasiklausti kelio, juk kaimiečiai įsileidžia. Be to, surašinėtojai naktį neis“, – sako A.Jacevičius.
Situacija neapgalvota
Karsakiškio seniūnijos seniūnė Nijolė Gaižiūnienė mano, kad užduotį surašyti gyventojus būtų buvę tikslingiausia patikėti seniūnijų darbuotojams.„Tai būtų buvę naudinga ir mums, ir gyventojams. O derintis prie surašinėtojų ir su jais eiti, kad žmonėms būtų saugiau, negalime. Kiekvienas turime savo darbą, reikėjo tą situaciją apgalvoti iš anksto. Jei būtų tą darbą atidavę seniūnijoms, tikrai būtume susitvarkę. Be to, ir pinigų būtų daugiau sutaupyta“, – tikina seniūnė.
N.Gaižiūnienė teigia, kad ji pati siūlė, kas gali būti surašinėtojais, todėl garantuoja, kad tie žmonės patikimi. Kita vertus, jos nuomone, situacija nebuvo gerai apgalvota, todėl gyventojai gali nepasitikėti surašinėtojais ir jų neįsileisti.
„Nors surašinėtojai – vietiniai, tačiau jie pažįstami nedidelei daliai žmonių. Nebent tiems, prie kurių jis gyvena. Įtarinėjimų ir nepasitenkinimo tikrai bus, atsiras tokių, kurie į namus surašinėtojų visiškai neįsileis“, – mano pašnekovė.
N.Gaižiūnienė viliasi, kad žmonės atvyks į seniūniją deklaruoti žemės ir kartu susirašys.
Gresia bauda
Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Dalia Ambrozaitienė įsitikinusi, kad dviejų savaičių susirašyti internetu turėjo pakakti. Pasak jos, ir taip sulaukta didesnio susirašiusių gyventojų skaičiaus nei tikėtasi.
„Visos sistemos jau išjungtos ir tikrai nepratęsime susirašymo internetu. Antrasis etapas numatytas nuo balandžio mėnesio. Tikėjomės, kad internetu susirašys apie 30 procentų gyventojų, tačiau rodikliai didesni“, – sako pašnekovė.
Gyventojų nuogąstavimus dėl apsišaukėlių ji atremia, kad surašinėtojai turės atitinkamus dokumentus.
Vaida REPOVIENĖ
