Kaip naujus reikalavimus vertina nekilnojamojo turto atstovai ir ką tokie pakeitimai apskritai reikš visiems gyventojams?
Apie naujus iššūkius NT rinkoje ir tai, ar nuosavas būstas netaps tik turtingųjų privilegija, diskutuoja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius ir KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto doc. dr. Evaldas Stankevičius.
Vertinant gaires ir reikalavimą, kad pastatai privalės būti visiškai netaršūs – kaip į šį pakeitimą žiūri nekilnojamojo turto vystytojai?
M. Statulevičius: Seimo priimti Statybos įstatymo pakeitimai įsigalios ir bus taikomi viešiesiems pastatams pirmiausia nuo 2028 metų, o nuo 2030 metų – visiems projektuojamiems ir statomiems pastatams.
Tai daroma turbūt su ta intencija, kad pradžioje viešasis sektorius pasitikrins ir įsivertins, kiek tie pakeitimai pakeičia projektavimo, statybinių medžiagų, inžinerinių sistemų ir galutinio produkto kainą bei vertę.
Labai svarbu kalbėti ir apie vertę – kokio efekto mes tuo siekiame.
Yra labai gražu sakyti, kad turėsime visiškai energijos nevartojančius ir šiltnamio efektą skatinančių dujų neišskiriančius pastatus, bet kiek mes už tai sumokėsime? Ši dedamoji mus, kaip produkto kūrėjus, iš tiesų neramina.
Mūsų nuomone, realų vertinimą, kiek tai kainuos, šiandien net ir sunku padaryti. Kalbame apie technologijas, kurios bus įgyvendinamos po 3–4 metų, tad natūralu, kad tai neabejotinai lems aukštesnę kainą.
Taip pat svarbus projektuotojų pasirengimas tokius pastatus projektuoti, o plėtotojų – juos statyti. Kaip žinome, per pastarųjų kelerių metų laikotarpį turėjome daug turbulencijų: ir medžiagų krizę, ir didžiulius infliacijos šuolius, ir prieinamumo prie finansavimo sunkumus.
Kaip atrodys šio reikalavimo įgyvendinimas po 2–3 metų viešajam sektoriui, o po 4 metų privačiam, šiandien dar sunku nuspėti – faktas tas, kad tai produkto neatpigins. Kiek būstas taps brangesnis, sunkiau statomas ir kiek sunkiau įperkamas – pamatysime.
Labai svarbu pasakyti, kad priimtas įstatymas yra gana aptakus. Tiesiog įvesta nauja sąvoka, kurioje yra pakankamai mažai sąlygų – tai beveik energijos nevartojantys ir netaršūs pastatai, tačiau nurodyta, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, turbūt Aplinkos ministerija, turės priimti įgyvendinamuosius poįstatyminius aktus.
Būtent čia ir turės būti padarytas taiklus darbas, nes tai yra direktyvos perkėlimas, ir kiekviena šalis šį reikalavimą įgyvendins individualiai.
Kaip Lietuva nuspręs jį įgyvendinti, kokie bus reikalavimai netaršiam pastatui – matyt, ir bus didysis ateinančių 1–2 metų darbas. Reikės nusistatyti, kiek Lietuva kaštų ir naudos prasme gali sau leisti, kad šie reikalavimai būtų priimti rinkoje – tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.
Ar nematote rizikos, kad pereinamasis laikotarpis bus sudėtingas vystytojams, o būsto prieinamumas, kaip tik sumažės ir kainos pakils į aukštumas?
M. Statulevičius: Geras klausimas. Iš tiesų, praėjusių metų gruodį Europos Komisija patvirtino būsto prieinamumo strategiją bei gaires ir nurodė kelias kryptis, kuriomis visos šalys turėtų darbuotis didindamos būsto prieinamumą.
Prieinamumas ir įperkamumas nėra tik Lietuvos problema, tai yra plati europinė problema. Ten nurodoma – ir tai Lietuvai labai aktualu – kad pirmiausia turi būti didinama pasiūla: sklypų pasiūla, galimybių pasiūla, visų priemonių visuma, kuri leistų didinti pasiūlą.
Plėtotojai, kurie Lietuvos ar Europos mastu daugiausiai formuoja pasiūlą, turi turėti galimybes dirbti ir pasiūlyti kuo daugiau produktų. Tuomet sumažėja įtampa dėl kainų kėlimo, atslūgsta karštis, daugėja pasirinkimo galimybių, į rinką gali ateiti daugiau inovacijų ir iš to laimi visi.
Antra dedamoji yra finansavimo mechanizmai. Europa kalba apie tam tikras lengvatines paskolas plėtojantiems prieinamą būstą. Lietuvoje apie tai kalbėti dar turbūt anksti, tokių priemonių dar nėra, bet europiniu mastu tai numatyta.
Trečia – reikalavimų normalizavimas. Reikalavimai būsto statybai neturi kilti neproporcingai aukštai. Mes norime būti lyderiais daug kur Europoje, ir turbūt smagu nuvažiavus į Briuselį pasigirti, kad priėmėme labai aukštus reikalavimus nustatančius teisės aktus, bet ar tikrai Lietuvoje mus už tai pagirs žmonės, kai reikės mokėti už būstą?
Šiomis dienomis vėl pakeltos „Euribor“ palūkanos, infliacija didėja. Aišku, taikos susitarimai turbūt nuimtų karštį nuo medžiagų tiekimo ir infliacijos augimo, bet vėlgi kalbama, kad dar vienas toks raundas galėtų būti.
Lietuvos banko BVP augimo prognozė šiandien vėlgi yra truputį sumažinta ir kiti metai taip pat neparodys aukštų rodiklių.
Visoje šioje visumoje reikia suprasti, kad statome būstą, perkame būstą ir gyvename čia, Lietuvoje. Niekada nereikia pamiršti, kaip tie mūsų sprendimai grįžta į rinką ir atsiliepia paprasto žmogaus galimybei įpirkti būstą.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
