Seimo Pirmininkė Irena Degutienė yra įsitikinusi, kad svarstant „Mistral“ laivų pardavimo klausimą į konsultacijas būtina įtraukti kuo daugiau kitų Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų užsienio reikalų ir gynybos komitetų.
„Lietuva yra sunerimusi dėl Prancūzijos ir Rusijos susitarimo, kuris leidžia Rusijai įsigyti prancūziškus karinius laivus „Mistral“ su technologijomis“, – sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkės nuomone, akivaizdu, kad mūsų valstybės atsakingos institucijos į konsultacijas šiuo klausimu turėtų įtraukti ir kitų mūsų regiono valstybių parlamentų atsakingus komitetus.
„Svarstant „Mistral“ pardavimo klausimą reikėtų įtraukti kuo daugiau Šiaurės ir Baltijos regiono valstybių. Galėtų vykti konsultacijos tarp užsienio reikalų komitetų, įtraukiant ir nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus “, – sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė tokį pasiūlymą pateikė ir į Sausio 13-osios dvidešimtmečio renginius atvykusiam Švedijos parlamento vadovui Perui Vesterbergui (Per Westerberg).
Švedijos parlamento pirmininkas palankiai įvertino šį I. Degutienės siūlymą ir išsakė nuomonę, kad tokios konsultacijos galėtų vykti bent du kartus per metus, Europos Sąjungos valstybių parlamentų komitetams renkantis į bendrus posėdžius Briuselyje.
P. Vesterbergas pabrėžė, kad konsultacijos turėtų vykti ir dėl kitų svarbių saugumo klausimų, tokių kaip apsirūpinimas energetiniais ištekliais ir energetinės nepriklausomybės stiprinimas.
Trečiadienį posėdžiavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) bendrame posėdyje su Užsienio reikalų komitetu priėmė sprendimą dėl „Mistral“ klasės laivų pardavimo Rusijai galimai iškilsiančių problemų bei jų sprendimo būdų.
Komitetų nuomone, šis sandoris turėtų paskatinti išsamesnes diskusijas dėl ES ir NATO vaidmens ginkluotės eksporto į trečiąsias šalis kontrolės srityje, nes dabartiniai mechanizmai neužtikrina pakankamo skaidrumo ir šalių narių solidarumo, o nekontroliuojami sandoriai dėl puolamosios ginkluotės pardavimo ateityje gali sukelti neigiamų pasekmių saugumo aplinkai.
Komitetai taip pat mano, kad diskusiją dėl Šiaurės ir Baltijos šalių pozicijos dėl puolamosios ginkluotės pardavimo trečiosioms šalims reikia laikyti gera proga sustiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą gynybos srityje.
„Mistral“ pardavimo kontekste Prezidentės atstovas akcentuoja NATO garantijas Lietuvos saugumui
Prancūzijai ir Rusijai susitarus dėl karo laivų „Mistral“ pardavimo, Prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentuoja Lietuvos saugumą, kuris yra garantuojamas NATO, o dabar dar ir specialiųjų apginamumo planų.
„Sandėris yra įvykęs, tiek Prancūzija, tiek Lietuva yra NATO šalys. Lietuvos saugumas yra garantuojamas NATO. Penktas straipsnis dabar turi realių apginamumo planų išraišką, tai yra Lietuvai labai svarbu ir labai gerai“, – tokią šalies vadovės poziciją išsakė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys trečiadienį po D. Grybauskaitės susitikimo su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariais.
Pasak L. Balsio, „Mistral“ klausimas per susitikimą neaptarinėtas.
Tuo tarpu NSGK su Seimo Užsienio reikalų komitetu (URK) rekomenduoja diskutuoti ES ir NATO dėl to, kaip turėtų būti užtikrinama, kad prieš parduodant ginkluotę narės derintų pozicijas. Su tokiomis pozicijomis kreipiamasi į Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijas.
Pasak NSGK vadovo Arvydo Anušausko, reikia plėsti bendradarbiavimą su Šiaurės Baltijos regiono valstybėmis, kad ateityje tokios situacijos nesikartotų.
„Dabar yra įvykęs faktas, bet niekas nėra garantuotas, kad nenustačius atitinkamų procedūrų galbūt ES viduje, NATO viduje, kaip, kada yra parduodama ginkluotė - kurią vieni traktuoja, kaip puolamąją, kiti sako kad tai yra kitokio pobūdžio ginkluotė, tai nesikartos. Reikia, kad būtų konsultacijos. Ypač, kai tai paliečia kitų šalių saugumą“, – sakė A. Anušauskas.
Dėl dviejų „Mistral“ pardavimo Rusija ir Prancūzija sutarė Kalėdų išvakarėse.
