Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas teigė, kad žmonės suserga ne nuo orų, o dėl virusų ir savo neatsakingo elgesio, kai organizmas yra nepasiruošęs oro pokyčių sukeltam stresui.
„Nuo orų žmonės nesuserga, orai čia yra visiškai nieko dėti, ne jie sukelia ligas. Jeigu kalbame apie peršalimus, karščiavimus, sezonines ligas, tai dažniausiai jas sukelia virusai. Yra virusai, kurie būdingi žiemai, yra virusai, kurie būdingi vasarai.
Ir šiais atvejais tai yra žmonių nepasiruošimas tam stresui, kurį sukelia permainingi orai, ir neatsakingas elgesys. Tada neatsargus elgesys, per didelis atsipalaidavimas, turbūt, ir sukelia ligas“, – kalbėjo jis.
Specialistas paaiškino, kad virusų yra visais metų laikais, tad manyti, jog jie plinta tik žiemą – klaidinga. Skirtumas tas, kad žiemą virusai būna intensyvesni ir agresyvesni, pavyzdžiui, gripas, kuriam netgi yra skiepai, o ligos eiga dažnai būna sunkesnė.
Tuo metu vasarą dažniausiai plinta enterovirusai – jie gali pasireikšti odos bėrimais, gerklės skausmu ar tiesiog karščiavimu be papildomų simptomų. Be to, vasarą cirkuliuoja ir tam tikros koronaviruso atmainos bei kiti sezoniniai „vasariniai“ virusai, kuriais žmonės apsikeičia šiltesniu metų laiku.
Staigus perėjimas nuo karščio į stipriai atvėsintą orą automobilyje, kaip ir kiti neatsakingo elgesio vasarą pavyzdžiai, gali padidinti peršalimo ar kitų sveikatos problemų riziką.
„Dažniausiai yra neatsakingas žmonių elgesys, o tas beprotiškas noras vasaroti labai stipriai – trumpos tos mūsų vasaros – įšyla, ir visi puola maksimaliai jomis, taip sakant, naudotis, tomis vasaromis. Tada žmonės perkaista arba pervargsta, arba dar panašiai. Taip pat yra ir su noru atvėsti“, – įvardijo jis.
Pasak pašnekovo, staigus šalto maisto ar gėrimų vartojimas bei per stiprus kondicionierių naudojimas gali pakenkti, todėl svarbu tai daryti saikingai, palaipsniui ir vengti didelio temperatūrų skirtumo tarp aplinkos ir vėsinamos erdvės.
„Jeigu mums karšta, mes puolame dideliais gurkšniais gerti ledinį vandenį, valgome labai didelėmis porcijomis ledus, su tuo, šiaip, viskas yra gerai, tačiau ne dideliais kąsniais, kurių mūsų gleivinė nespėja pakankamai sušildyti.
Tas pats galioja ir naudojant kondicionierius [automobiliuose]. Su kondicionieriais – viskas gerai, jeigu mes juos naudojame su saiku, t. y., saikingai ir atsargiai. Tam dažniausiai rekomendacijos yra, dabar nepasakysiu tiksliai kiek, gal pameluosiu, ar 6-ių, ar 8-ių laipsnių skirtumas nuo aplinkos temperatūros.
Tai, jei lauke yra 30 laipsnių, būtų gerai, kad automobilio kondicionierius nebūtų nustatytas ties 18, o baigtųsi kažkur ties 22 laipsnių riba“, – teigė šeimos gydytojas.
V. Morozovo nuomone, per dideli temperatūros svyravimai dėl ledų, šalto vandens ar kondicionieriaus gali šokiruoti gleivines ir sudaryti sąlygas mikroorganizmams daugintis, todėl svarbiausia – saikingumas ir atsargumas.
„Kai mes taip vartojame, labai didelių temperatūros svyravimų neturime. Tada mūsų gleivinės prisitaiko, jos nebūna šokiruotos, o tie mikroorganizmai, kurie sėdi, laukia savo momento, nepradeda ten bujoti.
Bet ar mes tą padarysime su ledų valgymu, ar su vandens gėrimu, ar su kondicionieriumi – labai skirtumo nėra. Tai vis tiek yra persistengimas mūsų pačių ir neatsargumas“, – akcentavo jis.
Specialistas pasakojo, kad temperatūros pokyčiai yra nemalonūs visiems, tačiau ypač pavojingi tiems, kurių termoreguliacija sutrikusi – dažniausiai tai pasireiškia karščių metu. Pasak jo, labiausiai nuo karščio nukenčia mažamečiai vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie serga lėtinėmis ligomis, nes jų organizmas prasčiau prisitaiko prie temperatūros svyravimų.
Pavyzdžiui, kai žmonės iš karščio patenka į stipriai vėsintą automobilį, tai nemalonu visiems, bet šioms grupėms gali būti ir pavojinga. Taip pat ekspertas pabrėžė, kad stiprus organizmo atvėsinimas gali būti žalingas bet kam – ar tai būtų nėščioji, vaikas, ar suaugęs vyras, jei, pavyzdžiui, valgomi ledai dideliais kąsniais – tai gali sukelti blogą savijautą.
Jis pabrėžė, kad vasarą svarbiausia elgtis saikingai – mėgautis veiklomis be perdėto skubėjimo ar pervargimo, vengti kraštutinumų, kad išvengtume perkaitimo, šilumos smūgio ar kitų sveikatos problemų.
„Tiesiog reikia daryti viską, ką jie darė iki tol, bet bandyti nepersistengti. Kaip ir nepersistengiant stengtis „gaudyti vasarą“. Jei perkaitote, tai nereikia būtinai sėdėti iki paskutinio vienintelėje saulėkaitoje tą dieną, nes, reiškia, saulės daugiau nebus, nes viskas baigsis šilumos smūgiu arba nudegimu.
Taip pat nereikia po perkaitimo iš karto šokti į Baltijos jūrą, nes nežinai, kada vėl ten įlipsi – iki žaidimo, taip sakant. Visur turi būti saikas. O šiaip reikėtų labai nebijoti to susirgimo, neauginti savyje baimės. Reikia tiesiog stengtis kuo daugiau aktyviai, saikingai leisti laiką lauke, nepersistengiant“, – kalbėjo V. Morozovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
