Būkim biedni bet teisingi, kaip sakydavo mano amžiną atilsį tėtis, ir pripažinkim sau, kad nepalyginamai geriau negu Lietuvoj dauguma emigrantų čia negyvena. Bet į Lietuvą grįžti pasiryžusių (ir tą jau padariusių) sutikau vos keletą. Turint omeny, kad man susidurti tenka su labai daug žmonių, minėtas skaičius Lietuvoje garsiai trimituojamų šūksnių apie emigrantų grįžimą namo tikrai nepatvirtina.
Daug daugiau tokių, kurie atidėlioja išvykimą laukdami, kada situacija Lietuvoje pagerės. Ne tik darbų atsiras ir atlyginimai ne vien teisėjams ar valdininkams, bet ir pardavėjai ar bibliotekos darbuotojai padidės, bet ir padaugės žmonių suvokiančių, kad visi gyvenam vieną kartą ir kad bendra erdve, kol gyvi esam, visiems sveikiau draugiškai dalintis, o ne vienam kitą ėsti.
Kartais klausiu savęs, kas Lietuvoj turėtų pasikeisti, kad man kiltų ūpas grįžti? Didesnis uždarbis? Aišku, reikia uždirbti tiek, kad galėčiau pramisti ir namus išlaikyti – visa kita buvę nebuvę. Prie prabangių kelionių po užsienius nepripratau, be firminių skudurų galiu apsieiti, vynas irgi nebūtinai turi būti dvidešimties metų senumo, tinka ir pernykštės vasaros.
Tačiau kaip oro reikia neagresyvios aplinkos bei galimybės gyventi pagal savo sąžinę, t.y. sakyti, ką galvoju ir neapsimesti kvailele vien iš baimės, kad tiesos sakymu nieko nepasieksi, tik užsitrauksi patyčias ir panieką. O reikalams galutinai pasisukus ta linkme, kokia jie pavojingai krypsta šiandien, už valdžios kritiką gali būti ir Rusijos agentu apšauktas.
Jau girdžiu trimituojant – kiekvienas nuo savęs pradėkim, pati tokią atmosferą ir kurk, ko iš kitų reikalauji? Gal tų, kurie taip šaukia, žodžiuose ir yra nemažas trupinys tiesos? Gal išties reikėtų Lietuvon grįžti ir krūtinę atstačius kovoti su Lietuvoj įsišaknijusiu blogiu ir neteisybe?
Bet patys žinot, vienas lauke ne karys. Reikėtų visos emigrantų armijos, kad tai, kas mums Lietuvoj nepatinka, kita linkme pakreipti pavyktų.
Tad gal išties - imam ir grįžtam? Visi urmu. Visi tie šimtas ar du šimtai tūkstančių, kiek čia mūsų priskaičiuojama. Korumpuotus politikus išblaškytume ir sąžiningus išrinktume. Atlyginimų gailinčius verslininkus teisingai už darbą sumokėti išmokytume. Užpakalius nepavelkančius biurokratus tarnauti žmonėms priverstume.
Ką manot?
Zita Čepaitė
