Per praėjusius metus sumažėjo emigruojančių iš Lietuvos gyventojų ir padaugėjo sugrįžtančiųjų. Lietuvoje metų pradžioje gyveno 18,5 tūkst. mažiau gyventojų nei prieš metus - 3 mln. 384,8 tūkst. Mažėjant gyventojų skaičiui, didėja pagyvenusių žmonių dalis.
Lietuvoje gyventojų toliau mažėja, visuomenė sensta
Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, metų pradžioje Lietuvoje gyveno 18,5 tūkst. mažiau gyventojų nei prieš metus - 3 mln. 384,8 tūkst.
Per pastaruosius septynerius metus gyventojų sumažėjo 3,6 procento. Mažėjant gyventojų skaičiui, didėja pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių dalis.
Žemas gimstamumo lygis, jaunimo emigracija lemia šalies gyventojų senėjimą. Šių metų pradžioje penktadalis šalies gyventojų (690 tūkst.) buvo 60 metų ir vyresnio amžiaus, atitinkamai 2000-jų pradžioje - 668 tūkst. (19 proc.).
Pernai šimtui vaikų iki 15 metų amžiaus teko 124 pagyvenusieji, 2000-aisiais - tik 94. Apie penktadalį miesto ir ketvirtadalį kaimo gyventojų sudaro 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai.
Pagyvenusių žmonių teritorinis pasiskirstymas nėra tolygus. Demografiškai seniausios yra Alytaus, Anykščių, Ignalinos, Lazdijų, Molėtų, Varėnos ir Zarasų rajonų savivaldybės, kur 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai sudaro apie trečdalį.
Statistikos departamentas prognozuoja, kad Lietuvoje gyventojų ir toliau mažės. 2050 metais Lietuvoje gyvens 2 mln. 881,1 tūkst. gyventojų ir kas trečias bus pagyvenęs.
Kaimo gyventojų mažėja sparčiau nei miesto. Šių metų pradžioje kaime gyveno 1 mln. 124,6 tūkst. gyventojų ir per praėjusius metus jų sumažėjo 9,9 tūkst., atitinkamai mieste - 2 mln. 260,2 tūkst. ir 8,6 tūkst. 2000-2006 m. miesto ir kaimo gyventojų dalis iš bendro gyventojų skaičiaus beveik nekito: mieste gyveno 67 procentai visų gyventojų, kaime - 33 procentai.
Pernai gyventojų padaugėjo tik šešiose savivaldybėse: Neringos (3,7 proc.), Klaipėdos rajono (1,8 proc.), Kauno rajono (0,7 proc.), Vilniaus rajono (0,6 proc.), Vilniaus miesto (0,2 proc.) ir Kretingos rajono (0,1 proc.), o sumažėjo net 54 savivaldybėse, iš jų daugiausiai: Ignalinos (2,3 proc.), Varėnos ir Zarasų (po 1,7 proc.), Skuodo ir Lazdijų (po 1,6 proc.) rajonų savivaldybėse.
Penkių didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) savivaldybėse gyvena daugiau nei pusė (59,3 proc.) miestų, arba 39,6 proc. šalies, gyventojų.
Dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos (skirtumas tarp gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus) Pernai šalies gyventojų skaičius sumažėjo 13,6 tūkst., o 2000-2006 m. - 72,9 tūkst. Pernai 58 savivaldybėse, išskyrus Visagino ir Alytaus miesto savivaldybėse, mirė daugiau žmonių nei gimė.
Pernai gimė 31,1 tūkst. kūdikių. Nuo 2003 m. gimusiųjų skaičius didėja, tačiau gimstamumo lygis išlieka žemas. Vidutinis gyvų gimusių vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per savo reproduktyvų gyvenimo laikotarpį, skaičius 2006 m. buvo 1,3 (2000 m. - 1,4). Toks gimstamumo lygis nebeužtikrina demografinės pusiausvyros ir kartų kaitos.
Gimdo vis vyresnės moterys. Pernai vidutinis gimdančių pirmą vaiką gimdyvių amžius buvo 25 metai, 2000 m. - 24 metai.
Gimstamumo didėjimą lėmė ir ryškus santuokų pagausėjimas. Pernai buvo įregistruota 1,3 tūkst. susituokusių porų daugiau negu 2005 m. Per pastaruosius ketverius metus, po dešimtmetį (1991-2001 m.) trukusio spartaus mažėjimo, santuokų skaičius 1000 gyventojų padidėjo trečdaliu.
Praėjusiais metais buvo įregistruota apie 11,3 tūkst. ištuokų. Daugiau nei dešimtmetį ištuokų rodiklis yra pastovus, vidutiniškai 1000 gyventojų tenka apie 3 ištuokas. Tikėtina, jei išliks pastarųjų metų lygis, iš 100 susituokusių porų beveik pusė išsituoks.
Mirtingumas sparčiai didėja ir pernai pasiekė aukščiausią lygį nuo 1950 m. Pernai mirė 933 žmonėmis daugiau negu 2005 m. ir 1000 gyventojų teko 13,2 mirusiojo. Per šešerius metus mirusiųjų skaičius 1000 gyventojų padidėjo penktadaliu.
Mirtingumo lygis savivaldybėse labai skirtingas. 2006 m. Lazdijų, Ignalinos, Švenčionių, Zarasų, Molėtų rajonų savivaldybėse 1000 gyventojų teko 20,6-19,5 mirusiojo, o Visagino, Alytaus miesto, Neringos savivaldybėse - 7,6-9,1 mirusiojo.
Tuo tarpu kūdikių mirtingumas mažėja. 2006 m. 1000 gyvų gimusiųjų teko 6,8 mirusio vaiko iki 1 metų amžiaus, 2000 m. - 8,5.
Iš Lietuvos emigruoja mažiau, sugrįžta - daugiau
Per praėjusius metus sumažėjo emigruojančių iš Lietuvos gyventojų ir padaugėjo sugrįžtančiųjų.
Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis, pernai į užsienį išvyko gyventi nuolat arba ilgiau nei pusmečiui apie 12,6 tūkst. Lietuvos gyventojų, t.y. 3 tūkstančiais mažiau, nei 2005-aisiais (15,6 tūkst.).
Daugiausia žmonių išvyko į Jungtinę Karalystę (3,2 tūkst.), JAV (1,8 tūkst.), Airiją (1,3 tūkst.),Vokietiją (1,1 tūkst.), Rusiją (0,9 tūkst.) ir Ispaniją (0,8 tūkst.).
Apie penktadalį emigrantų sudarė 25-29 metų amžiaus gyventojai, apie 15 procentų - 20-24 metų amžiaus, 12 procentų - 30-34 metų amžiaus gyventojai, 0-14 metų amžiaus vaikai - 15 procentų išvykusiųjų.
Į Lietuvą pernai imigravo 7,7 tūkst. žmonių, beveik tūkstančiu daugiau negu 2005-aisiais. Daugiausia atvyko iš Jungtinės Karalystės (1, 5 tūkst.) ir Airijos (0,8 tūkst.), Rusijos (1,0 tūkst.) ir Baltarusijos (0,9 tūkst.).
Dauguma atvykusiųjų (5,5 tūkst.) yra Lietuvos piliečiai, beveik 70 procentų jų - iki 35 metų amžiaus.
Statistikos departamento duomenimis, metų pradžioje Lietuvoje gyveno 18,5 tūkst. mažiau gyventojų nei prieš metus - 3 mln. 384,8 tūkst.
Per pastaruosius septynerius metus gyventojų sumažėjo 3,6 procento. Mažėjant gyventojų skaičiui, didėja pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių dalis. Gyventojų mažėjimą ir visuomenės senėjimą lemia nedidelis gimstamumas, jaunimo emigracija.
