Dėl vadinamojo kiaulių gripo protrūkio supanikavusiems ir vaistines šturmuojantiems gyventojams tenka plačiai atverti pinigines, nes medikamentų kainos staiga šovė į aukštumas. Kas dėl to kaltas? Vaistų gamintojai ir prekybininkai pirštus kreipia vieni į kitus.
Bijodami susirgti ir galimų ligos komplikacijų žmonės iš vaistinių šluote iššlavė antivirusinius vaistus „Tamiflu“ ir „Relenza“. Sezoninio ir pandeminio gripo išsigandusių gyventojų nesustabdė nė tai, kad, pavyzdžiui, už „Tamiflu“ pakuotę teko mokėti 120 ar net 140 litų. Šio vaisto gamintojo deklaruota kaina, kuria jis tiekiamas į rinką, yra 70 litų. Tai reiškia, kad preparato antkainis, neskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM), siekia maždaug 40 procentų. Vaisto kainą sudaro deklaruota gamintojo kaina, didmenininko antkainis, jį parduodančių vaistinių antkainis ir PVM.
Turėtų kontroliuoti gamintojus
Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas pateikė Seimui Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma reguliuoti nekompensuojamų receptinių vaistų kainas. Tačiau prekybininkai patikino, kad dėl to medikamentai vaistinėse neatpigs. Nacionalinė vaistų prekybos asociacija jau anksčiau pareiškė, jog valstybė, nustačiusi maksimalius vaistų antkainius tik didmeninėje ir mažmeninėje grandyse, nieko nepeš. Esą gamintojai, kurie tik turės deklaruoti į rinką paleidžiamų vaistų kainą, padidins šią tiek, kiek bus priversti ją sumažinti prekybininkai. Asociacijos atstovai mano, kad mėgindamos išsilaikyti vaistinės bus priverstos branginti nereceptinius vaistus.
Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos pirmininkė Elena Kvedarienė LŽ taip pat tikino nesutinkanti su ketinamomis priimti Farmacijos įstatymo pataisomis. Jos manymu, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turėtų išsiaiškinti, kas kaltas dėl kylančių kainų, ir imtis griežčiau kontroliuoti vaistų gamintojus, kad šie Lietuvoje nepardavinėtų vaistų brangiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Ji pridūrė, jog per pastaruosius septynerius metus medikamentams vaistinių taikyti antkainiai beveik nepakito. Jie siekia 12-15 proc. vaisto kainos. „A.Čaplikas yra teigęs, kad negali įsakyti gamintojams, kokiomis kainomis šie turi parduoti vaistus, tačiau kitos valstybės kažin kodėl randa būdų, kaip susitarti dėl mažesnių kainų“, - kalbėjo E.Kvedarienė.
Prekybininkai susiję
Tuo metu Etinių farmacijos kompanijų asociacijos (EFA) direktorė Jolanta Dičkutė tvirtino LŽ, kad nekompensuojamų receptinių vaistų kainas būtina reguliuoti. „Turiu įtarimų, kas galėjo jas užkelti“, - užsiminė J.Dičkutė ir čia pat pridūrė, jog gamintojų deklaruojamose vaistų kainose didelių pasikeitimų nebuvo. Vaistinių atstovai skundžiasi, kad taiko labai mažus antkainius ir dėl to vargingai verčiasi, tačiau, EFA direktorės teigimu, nežinia kodėl pamiršta pridurti, jog vaistines valdo ta pati kompanija, po kurios sparnu glaudžiasi ir didmenininkai. „Didmenininkai ir mažmenininkai glaudžiai tarpusavyje susiję. Kiekvienas vaistinių tinklas gauna vaistus iš savo didmenininko“, - aiškino ji.
Godžiausi - didmenininkai?
J.Dičkutė irgi sakė, kad nuo 2002 metų vaistinių taikomi antkainiai mažai keitėsi. „Tačiau užtenka pažiūrėti, kokie didmenininkų antkainių pokyčiai, ir viskas tampa aišku. Jie pakilę labai daug. Vaistinės skelbia darančios nuolaidas medikamentams, bet taip yra tik dėl to, kad didmenininkai gali sau leisti šiek tiek sumažinti antkainį“, - tvirtino EFA direktorė.
Sveikatos apsaugos ministras A.Čaplikas vakar LŽ teigė, jog SAM nesiaiškino, kas - gamintojai, didmeniniai ar mažmeniniai prekybininkai - pakėlė vaistų kainas. „Žinoma tik tiek, kad vaisto gamintojai į rinką jį tiekia už 70 litų, o vaistinėse šis preparatas kainuoja 120-140 litų. Mes neturime teisės reikalauti informacijos, kas ir kiek vėliau pakėlė šią kainą“, - tikino ministras. Jis pabrėžė, kad priėmus Farmacijos įstatymo pataisas vaistų kainos vaistinėse tikrai sumažės.
Lauryna VIRELIŪNAITĖ
