Lietuvoje pradėjo mažėti sergančiųjų gripu bei peršalimo ligomis.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, kovo 5-11 dienomis bendras sergamumo gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis rodiklis penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sumažėjo 11,7 proc. ir siekė 123,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Praėjusią savaitę sergamumo rodiklis padidėjo tik Klaipėdoje, kur paskelbta gripo epidemija. Ten 10 tūkst. gyventojų tenka 157,4 susirgimo.
Kituose didžiuosiuose šalies miestuose sergamumas gripu ir ŪVKTI mažėja, tačiau vis dar viršija epideminį lygį. Tiktai Panevėžyje sergamumas gripu sumažėjo beveik 2 kartus (87,3 susirgimo 10 tūkst. gyventojų) ir nesiekia epideminio lygio.
Praėjusią savaitę daugiausia susirgusiųjų gripu - 1699 atvejai - registruota Kaune, mažiausiai -267 atvejai - Panevėžyje. Penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose 57 proc. visų susirgusiųjų gripu ir ŪVKTI - vaikai.
Užkrečiamųjų ligų specialistų teigimu, gripas yra sunkiai prognozuojama liga. Įprastinių epidemijų metu sergamumas gripu kelia rimtą grėsmę kūdikių, pagyvenusių, sergančiųjų lėtinėmis ligomis žmonių sveikatai. Taip pat didesnis pavojus užsikrėsti gripu yra žmonėms, kurių profesijos specifika - neišvengiami kontaktai su sergančiaisiais (medikai, gyventojų aptarnavimo sferos darbuotojai ir pan.).
