Vis dėlto psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia, kad nereikėtų skubėti teisti motinos. Anot jo, pirmosios savaitės po gimdymo – tai fiziškai ir emociškai alinantis laikotarpis, o esant sudėtingoms gyvenimo sąlygoms net ir stipriausios moterys tampa itin pažeidžiamos.
E. Šidlauskas neslepia, kad šis įvykis yra giliai sukrečiantis, tačiau parodantis ne tik konkretaus atvejo problemą, bet ir eilę bėdų, paskatinusių šią tragediją.
„Tai gniuždanti tragedija, kurios akivaizdoje sunku rasti tinkamus žodžius. Kaip psichologas, matau ne tik vieną skaudų įvykį, bet ir ištisą problemų grandinę, kuri privedė prie šios šios tragiškos situacijos“, – sako psichologas.
Pirmosios savaitės po gimdymo – pavojingai pažeidžiamas metas
Jis pabrėžia, kad bet kuriai mamai gimdymas yra daug fizinių ir psichologinių jėgų reikalaujantis įvykis, kur labai svarbi yra saugi aplinka, tinkamas palaikymas ir priežiūra.
„Pirmosios savaitės yra ištisinio būdravimo ir nepakankamo miego laikas, atimantis daug jėgų ir kantrybės, todėl moters psichika tampa itin pažeidžiama, savikontrolės gebėjimai nusilpsta, sudirginimo slenkstis tampa itin žemas.
Gerai jei tuo metu šalia yra vaiko tėvas ar kiti artimieji, kas gali pabūti su kūdikiu ir leisti mamai kažkiek atsipūsti, numigti, nueiti į tualetą ar pavalgyti. Net ir palankiomis sąlygomis pirmas mėnuo yra didžiulis emocinis krūvis“, – pasakoja specialistas.
Vis dėlto kaip portalui „AlytusPlius.lt“ atviravo kūdikio mama, ji gyveno itin blogomis sąlygomis, nuolatiniame triukšme, strese ir buvo labai išsekusi.
„Psichika ima veikti išlikimo režimu“: kai nuovargis tampa rizika
Psichologas pabrėžia, kad kai po gimdymo moteris gyvena tokiose sąlygose – triukšme, nuolatiniame strese, stokoja socialinio saugumo, jaučia nuovargį ir miego trūkumą, jos psichika ima veikti išlikimo režimu.
„Tokiose būsenose silpnėja dėmesio koncentracija, lėtėja reakcijos, blogėja sprendimų priėmimas. Žmogus tampa labiau impulsyvus arba, priešingai, apatiškas. Realiai didėja nelaimingų atsitikimų tikimybė – ne todėl, kad motina neatsakinga, o todėl, kad nervų sistema yra perdegimo būsenoje.
Teko nemažai girdėti tokių pasakojimų, kai vaikas iškrenta iš rankų, netyčia apipilamas karštu vandeniu ir visokių kitokių panašių dalykų“, – pastebi E. Šidlauskas.
Psichologas pasakoja, kad gyvenant tokiose sąlygose ir būnant labai išsekus, patiriamas nuolatinis stresas, kuris slopina gebėjimą adekvačiai įvertinti savo pajėgumus ir situaciją, mąstymo gebėjimai gali kažkiek susitraukti, todėl žmogus savotiškai pasidaro be adekvačios nuovokos apie tai, kas vyksta.
„Tokiose ribinėse situacijose moterys dažnai patiria stiprią vidinę neviltį, bejėgiškumo jausmą, kartais – depresinius ar disociacinius epizodus. Tai nėra silpnumas – tai biologinė ir psichologinė reakcija į per didelę apkrovą“, – nurodo jis.
Ką išgyvena moteris, netekusi kūdikio
Jauna mama dabar turės laidoti savo naujagimį, tiesa, esant labai sudėtingame gyvenimo etape, ji atviravo nė neįsivaizduojanti kaip tai reikės padaryti.
Sunku suvokti, ką jaučia mama, turinti laidoti savo kūdikį. Psichologas E. Šidlauskas, komentuodamas šią situaciją, sako, kad netekus kūdikio, ypač kai aplinkybės yra traumuojančios, motina dažnai patiria sudėtingą gedulą: kaltę, gėdą, savęs kaltinimą, pasikartojančius prisiminimus, nemigą, panikos epizodus.
„Tokia patirtis gali ilgam palikti potrauminio streso pėdsakų. Gyvenimas po tokios netekties nebūna „grįžimas į normalumą“ – tai ilgas adaptacijos procesas, kuriam būtina profesionali pagalba ir aplinkos palaikymas.
Svarbu suprasti, kad tokie atvejai beveik niekada nėra vieno žmogaus „klaida“. Tai visos sistemos – psichologinės, socialinės, ekonominės – spragos. Kai motina lieka viena su per dideliu krūviu, pasekmės gali būti fatališkos“, – atkreipia dėmesį jis.
Ne tik vienos mamos tragedija: psichologas apie sistemos spragas
E. Šidlauskas pabrėžia, kad toks tragiškas įvykis nėra vienos motinos kaltė, o kur kas platesnė visų problemų visuma.
Anot jo, norint išvengti panašių atsitikimų, svarbu didinti materialinę, socialinę, psichologinę paramą mamai ir šeimai, galbūt net pratęsti tėvų atostogas.
„Daugelyje šalių skiriamos solidžios išmokos, kurios leidžia nupirkti komfortą, reikiamą pagalbą, susitvarkyti buitį, tad lieka tik susitelkti ties vaiku. Nenuostabu, kad gimstamumas mažėja, šiuo metu vaiko gimdymas labiau panašėja į herojišką žygdarbį nei į įprastą gyvenimo įvykį, todėl nestebina ir demografinė situacija
Manau, visuomenei labai svarbu matyti ne tik patį įvykį, bet ir platesnį kontekstą: kaip gyvenimo sąlygos, nuovargis ir emocinė izoliacija realiai veikia žmogaus gebėjimą pasirūpinti savimi ir kitu“, – nurodo specialistas.
Prabilo mama – pasidalijo vaiko žūties aplinkybėmis
Šeštadienio vakarą Alytuje įvykusi tragedija, kurios metu mirė vos 23 dienų kūdikis, paliko daugybę neatsakytų klausimų. Socialiniuose tinkluose verda diskusijos: vieni motinos gaili, kiti jai meta rimtus kaltinimus.
Kas iš tiesų įvyko tą vakarą, aiškinasi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Naujienų portalas „AlytusPlius.lt“ nutarė pakalbinti vaiko motiną ir išklausyti jos versiją.
Indrė (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) prabyla apie košmarišką parą, pasibaigusią sūnaus netektimi, ir socialinį pragarą, kuriame, jos teigimu, teko auginti naujagimį.
Tragedijos dieną moteris teigia buvusi visiškai išsekusi. Pasak Indrės, dėl nuolatinio kaimynų triukšmo ji buvo nemiegojusi apie parą ar net pusantros. Po pietų, išėjus ją aplankiusiems draugams, moteris nusprendė pamaitinti sūnų.
„Pasidėjau vaiko galvytę ant žasto. Daviau krūtinę, paskutinį kartą pamačiau, kaip jis žiūrėjo tomis mėlynomis akytėmis… ir užmigau iš nuovargio“, – pro ašaras prisiminė motina. Ji atvirai pripažįsta faktą, kad miegodama galėjo netyčia prispausti kūdikį.
Pabudusi po kelių valandų, ji rado sūnų pabalusį ir pageltusį. Jos teigimu, iš vaiko nosies, akių ir burnos bėgo kraujas.
Moteris nedelsdama paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Pagal skambučio operatoriaus nurodymus, ji bandė kūdikį gaivinti, tačiau, jos teigimu, tikėtina, jog jis nustojo kvėpuoti dar prieš atvykstant medikams.
„Aš klykiau ir rėkiau, prašiau medikų, kad jie gaivintų dar ir dar… Tai kaip košmaras. Paprašiau pagalbos, nes negalėjau likti tame bute, neturėjau sau vietos. Dabar esu Kauno klinikose“, – sekmadienio vakarą pasakojo ji.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
