Nors patirtų smūgio net aukso kalnai neatpirktų, prieš kurį laiką Lietuvos valdžia įsipareigojo kompensuoti žalą smurtinių nusikaltimų aukoms, tačiau nukentėjusiesiems numatė daugiau reikalavimų nei pareigų sau.
Kaip teigia „Vakarų ekspresas“, į kompensacijas pretenduoja tik tie, kurie nuo smurtautojo nukentėjo po 2005-ųjų liepos, bet didžioji dalis prašančių atlyginti patirto smurto žalą lieka it musę kandę, mat skausmus ir išgyvenimus reikia įrodyti varstant įvairių institucijų duris, renkant pažymas, būtina atlikti galybę kitų reikalavimų.
Gavo tik trečdalis
Europos konvencijos dėl kompensacijos smurtinių nusikaltimų aukoms esmė tokia - jeigu valstybė nesugeba apsaugoti savo piliečių nuo smurto, tai tegul bent susimoka už tai. Konvenciją ratifikavusi Lietuva jau pradėjo mokėti.
Nuo 2005-ųjų liepos, įsigaliojus Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymui, iki dabar į Teisingumo ministeriją kreipėsi 272 nukentėjusieji. 84 prašymai patenkinti - smurtautojų aukoms išmokėta per 340 tūkst. litų.
Kompensacijų dydžiai kiekvienu atveju skiriasi - svyruoja nuo 1 300 iki 9 750 litų. Didžiausia suma gali būti išmokėta tik sutuoktinio ir išlaikytojo netekusiems žmonėms. Jeigu šie įrodys, kad jiems skaudu. Taigi, 9750 litų - oficiali gyvybės kaina Lietuvoje.
Sunkiai nuo smurtautojo nukentėjęs žmogus, pavyzdžiui, sužalotas taip, kad visą likusį gyvenimą praleis invalido vežimėlyje, geriausiu atveju gaus 6,5 tūkst. litų. Jeigu įrodys žalą.
Pasmerkta žlugti
„Vakarų ekspresas“ rašo, jog pernai smurtautojų aukų kompensacijų fondui skirta per 4 mln. litų, tačiau 137 žmonėms išmokėta vos daugiau nei 247 tūkst. Jeigu aklai tikėtumėme šiais skaičiais, atrodytų, kad tokių nusikaltimų Lietuvoje įvyksta labai nedaug, tačiau policijos suvestinės rodo ką kita.
Aiškiau darosi pažvelgus į įstatymą - į kompensaciją pretenduojantys asmenys aprašomi vos dviem punktais, o apie tuos, kurie išmokos gali nesitikėti - ištisas talmudas prirašytas.
Nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos vadovas Petras Ancelis tikina, kad šiandien galiojanti tvarka pasmerkta žlugti.
„Europai pasirodėme, kad rūpinsimės nusikaltimų aukomis, o kas vyksta? Tik biurokratiniai procesai, per kuriuos nukentėjusysis gali ir sprandą nusisukti. Užsisklendę valdininkai tik siuntinėja rinkti pažymas, taip versdami žmogų kaskart prisiminti patirtus išgyvenimus. Tokia tvarka Lietuvoje ne tik kad nesuklestės, o žlugs - išvarytas žmogus daugiau neateis ir kaimynui patars neiti“, - sakė asociacijos vadovas.
Anot jo, tvarką reikia keisti, ypač kompensacijų mokėjimą avansu.
„Būna, kad žmogus lieka be nieko, o kol baigsis teisiniai ir biurokratiniai procesai, galima ir galą gauti. Vokietijoje, pavyzdžiui, pinigais nesišvaistoma, bet akivaizdžiai nukentėję asmenys paremiami apsieinant be jokio popieriaus. Mūsų valdininkai dar neturi praktikos, bet ir su patirties turinčiais kolegomis nenori bendradarbiauti“, - sakė P. Ancelis.
Pateikė pataisas
Pasak Teisingumo ministerijos viešųjų ryšių skyriaus vadovo Kęstučio Saldžiūno, prašantieji žalos kompensacijos dažniausiai negauna dėl to, kad neatitinka įstatyme numatytų sąlygų.
Remiantis jomis, nužudyto vaiko tėvams nebus apmokėtos laidojimo išlaidos jeigu jie yra darbingi, o užmuštą tėvą palaidoję vaikai negali tikėtis jokios išlaidų kompensacijos, jeigu yra pilnamečiai. Jokios vilties nesuteikiama palaidojusiems brolį ar seserį. Prašymai atmetami dar tebevykstant teisminiams procesams, arba kai teismas nepriteisė žalos atlyginimo.
Tačiau daugiausiai vargo - su dokumentais. Visų iki vienos pažymų nepristačiusiems nukentėjusiesiems biurokratai parodys duris.
Pasak ministerijos atstovo, besikreipiantieji dažnai nepristato gydymo, reabilitavimo, laidojimo išlaidas, netektą atlyginimą pagrindžiančių dokumentų.
K. Saldžiūnas „Vakarų ekspresui“ teigė, kad Seimui yra pateiktas ministerijos parengtas žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo projektas, pagal kurį siūloma keisti asmenų, turinčių teisę gauti kompensaciją, ratą, kompensavimo sąlygas ir dydžius.
„Dedame daug vilčių, kad naujas įstatymas bus kuo greičiau priimtas“, - sako K. Saldžiūnas.
Valdas Pryšmantas
