Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
mERGAITĖ VAKAR
2012-05-21 11:39
LEISGYVĖ GULĖJO ŠVENTOSIOS AMBULATORIJOJE.
2012-05-21 11:39
LEISGYVĖ GULĖJO ŠVENTOSIOS AMBULATORIJOJE.
normaliai mąstant, žinant tą nusibodusią maldelę, kad jėga prieš mergaitę nebus naudojama, siūlymas pačiai atsistoti prie lango, kad grobikai ir puolėjai matytų ją laisvą, niekieno nelaikoma, buvo pats teisingiausias patarimas ir siūlymas. Kita vertus, sunku net įsivaizduoti, ką jautė mergaitė, suprasdama, kad grobikai laužiasi ją grobti - jos baimė buvo neišmattuojama - to fakto nei vienas taip vadinamas psichologas ekspertas neviešina. Todėl iš tų, taip vadinamų psichologų ir panašių į juos, kurie dalyvavo mergaitės "apdirbime", grobime ir kurie šiuo metu jai pumpuoja psichotropines medžiagas - ne tik turi būti atimtas diplomas, bet ir patupdyti už grotų dėl kolaboravimo su žmogžudžiais-pedofilais ilgiems pamąstymams. Akivaizdu, kad siūlantysis pažiūrėti filmuką youtube mažų mažiausiai pats nesupranta kas vyksta, arrba... stipriai prijaučia žmogžudžiams pedofilams.
aš ir mano šeima [mažiaiusiai8 žmonės nebebalsuosime už konservatorius. balsus atiduosime drąsos keliui.
Ar neliks A.Kubilius, Degutiene ,Sedbarai
po rinkimų užribyje? Krupčiuojanti ir baimėmis apipinta Tėvynės sąjunga, apstatyta vilijomis abramikienėmis, apart gerb. Vytauto Landzbergio ir dar kelių aktyvių ir spėjusių pelnyti visuomenės pagarbą jos narių, nieko nebeverta. Kaip jūs, konservatoriai, drįsote nepaisyti mūsų rinkėjų nuomonės, kaip Jūs drįsote dabar, XXI amžiuje, paniekinti mus viltimi ir tikėjimu sugrįžusius į Tėvynę iš tremties ir 20 metų paeiliui balsavusius už Tėvynės sąjungą, konservatorius, kaip jus ten besivadintumėt.? Kaip jūs drįsote leisti pavartoti privartą prieš 8 metų mergytę, Lietuvos pilietę. Kaip jus drįsote leisti prievarta, klykiančią iš nevilties ir siaubo, kojomis į priekį, žmogiškumą praradusių, tik žmogaus pavidalą turinių, manau, tikroms menkystoms, išnešti į nežinią mažą mergytę, visomis savo menkutėmis jėgomis kovojančią už teisę gyventi?
nukentės konservatoriai už padarinius Klonyje? O kodėl nenukentės opozicija, kuri nė piršto nepajudino, bent jau tardama žodį? Kur buvo socdemai, kaži, ar neturintys nuodėmių?, kur paksiniai, drebantys, kad nesusipykti su teisėsauga, nes juk neįleis Pakso į Seimą, kur buvo darbiniai, tempiantys teismų gumą,ir t.t. Opozicijai gi buvo žymiai lengviau išreikšti aiškią poziciją, kad ir kokia ji būtų.
neit i rinkimus,tai tas pats kas savo balsa atiduot kokiam Melianui tiesiai i rankas.Negi jau pamirsot,kaip per rinkimus i prezidentus staiga "uzluzo" kompai ir liberalu remiamas Adamkus pradejo pirmaut,nors pries 'uzluzima" gerokai atsilikinejo nuo Prunckienes
tai kad prokuraturai vadovauja panele su saugumieciais , juk visiems turetu but aisku, ir ji kitos orentacijos , kam apsimetineti.
laukiu nesulaukiu, kuomet bus pradeti vykdyti kiti 17.000 neivykdytu teismo sprendimu taip operatyviai, kaip Garliavos. tikiuosi, jau artimiausiu metu pamatyrime kaip 300 policijos pareigunu anksti ryte griauna Preilos botelius ar kokioje nors Masiagaloje nuplesineja nuo namu lenteles su lenkiskais gatviu pavadinimais.
Garsai Klonio g. namo viduje
(paskutinės mergaitės minutės su savo artimaisiais 2012.5.17 ryte).
Mergaitė: Aš nenoriu.
(Girdisi balsai fone.)
Kedienė: Netempkite jūs manęs, aš iš savo namų niekur neisiu.
(Girdisi balsai, dūžtančių stiklų, ant žemės krentančių daiktų garsai.)
Antstolė: Policijos pareigūnai, prašau pašalinti kliūtis.
(Ant žemės krentančių daiktų garsai.)
Mergaitė: Eikit iš mano namų, […] nenoriu. […] Šlykštyne tu… Jūs žmonės ar ne žmonės? Ne!
(Triukšmas, šauksmai.)
Venckienė: Dar kartą kartoju – prievarta prieš vaiką negalima!
Mergaitė: Nenoriu, paleiskite mane. [...] Užsičiaupk, tu šlykštyne.
Antstolė: Prašau padėti mums vykdyti teismo sprendimą: atsistoti ir sudėti mergaitės daiktus...
(Balsai fone.)
Mergaitė: Ne, ne!
Venckienė: Gerai, [...] , dabar ji tau liepia eiti pas Laimą gyventi. Eisi?
Mergaitė: Ne, niekados!
Antstolė: Prašau globėją padėti įvykdyti teismo sprendimą.
(Triukšmas, balsai fone.)
Venckienė: Prašau nei piršto prie vaiko neliesti. [...] Net nebandykite. Prašau. Aš neišeisiu, aš vaiko vieno nepaliksiu.
Antstolė: Prašau pašalinti kliūtis.
Mergaitė: Tai jūs išeikite, policija!
Venckienė: Jūs vaiko liesti negalite. Prašau, sakykite, ko jūs norite?
Antstolė: Atitraukite rankas nuo vaiko.
Venckienė: Gerai, aš atitraukiu. [...] Aš vaiko neliečiu. Prašau, kalbėkite.
Mergaitė: Aš nenoriu gyventi, kaip tu nesupranti?!
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė mergaitei: [...] tikrai bus diena, kai tu galėsi pati nuspręsti, ko tu nori, [...] bus laikas, kai tu galėsi pati nuspręsti, ko tu nori ir ką tu turi daryti...
(Venckienės, antstolės, mergaitės balsai fone.)
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė mergaitei: Tu dėl nieko nekalta, kas čia vyksta...
Mergaitė: Bet tai aš jūsų prašau išeikit, nu, aš prašau jūsų išeikit...
(Mergaitės balsas fone.)
Mergaitė: [...] aš noriu pas mano močiutę ir dieduką.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė mergaitei: Dabar jie išėjo...
Mergaitė: Jo, išėjo, kai juos tempė, a ne?!
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė mergaitei: Aš tau sakau, kad tu dėl to, kas čia vyksta, nesi kalta. Viskas, kas čia vyksta, yra dėl to, kad suaugę, dideli žmonės nemoka gražiai susitarti ir susikalbėti. Vaikai irgi dažnai susipyksta ir susitaiko, o dabar suaugę neranda bendros kalbos ir dėl to vyksta tai, kas yra...
Mergaitė: [...] Išeikit!
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė mergaitei: Ne visada būna taip, kaip tu nori. Ne visada būna taip, kaip aš noriu. Taip yra, žinok. Mes atėjome tau padėti, mes tau nenorim nieko blogo. [...] Aš ten stovėdama labai pergyvenau dėl tavęs, [...] tikrai nenoriu tau nieko blogo, patikėk tu manim. Nieko blogo aš tau nenoriu, o kad tu mušiesi, yra labai normalu...
Venckienė: Vaikai nemėgsta, kai svetimi jį liečia, suprantate? [...] Tai prašau vaiko neliesti ir netampyti. Labai aiškiai pasakyta – prievarta prieš vaiką negalima. [...] Prašau vaiko neliesti!
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė: Atsiprašau, nerėkaukit. [...] Dabar čia mes kalbam, jūs jau pakalbėjot. [...] Dabar kalbam mes. [...] Šiandien yra ta diena, kai tu turi išeiti iš šitų namų. [...] Paklausyk, nepertraukinėk. Bus diena, kai tu galėsi susitikti su Neringa, su močiute, su dieduku.
Mergaitė: Aš noriu su jais gyventi!
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė mergaitei: Gerai. Kai tu būsi didelė, galėsi ateiti ir gyventi su jais...
Mergaitė: Tai aš dabar noriu!
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė mergaitei: Dabar negalima.
Mergaitė: Galima man viskas!
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė mergaitei: Yra pasirinkimas vienas – arba išeini dabar, arba už vienos minutės. Kitų variantų nėra [...]. Mes tai suprantame. Žinome, kad tau gali būti sunku. Mums irgi sunku ir tai yra visiškai suprantama. Tu gali ir šaukti, ir verkti, ir rėkti. Tai yra visiškai normalu. Mes tai suprantam, tiesiog tu turi šiandien apsispręsti – ar dabar eini, ar po vienos minutės. Labai yra paprasta.
Mergaitė: Ne, ne, aš niekados neisiu.
(paskutinės mergaitės minutės su savo artimaisiais 2012.5.17 ryte).
Mergaitė: Aš nenoriu.
(Girdisi balsai fone.)
Kedienė: Netempkite jūs manęs, aš iš savo namų niekur neisiu.
(Girdisi balsai, dūžtančių stiklų, ant žemės krentančių daiktų garsai.)
Antstolė: Policijos pareigūnai, prašau pašalinti kliūtis.
(Ant žemės krentančių daiktų garsai.)
Mergaitė: Eikit iš mano namų, […] nenoriu. […] Šlykštyne tu… Jūs žmonės ar ne žmonės? Ne!
(Triukšmas, šauksmai.)
Venckienė: Dar kartą kartoju – prievarta prieš vaiką negalima!
Mergaitė: Nenoriu, paleiskite mane. [...] Užsičiaupk, tu šlykštyne.
Antstolė: Prašau padėti mums vykdyti teismo sprendimą: atsistoti ir sudėti mergaitės daiktus...
(Balsai fone.)
Mergaitė: Ne, ne!
Venckienė: Gerai, [...] , dabar ji tau liepia eiti pas Laimą gyventi. Eisi?
Mergaitė: Ne, niekados!
Antstolė: Prašau globėją padėti įvykdyti teismo sprendimą.
(Triukšmas, balsai fone.)
Venckienė: Prašau nei piršto prie vaiko neliesti. [...] Net nebandykite. Prašau. Aš neišeisiu, aš vaiko vieno nepaliksiu.
Antstolė: Prašau pašalinti kliūtis.
Mergaitė: Tai jūs išeikite, policija!
Venckienė: Jūs vaiko liesti negalite. Prašau, sakykite, ko jūs norite?
Antstolė: Atitraukite rankas nuo vaiko.
Venckienė: Gerai, aš atitraukiu. [...] Aš vaiko neliečiu. Prašau, kalbėkite.
Mergaitė: Aš nenoriu gyventi, kaip tu nesupranti?!
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė mergaitei: [...] tikrai bus diena, kai tu galėsi pati nuspręsti, ko tu nori, [...] bus laikas, kai tu galėsi pati nuspręsti, ko tu nori ir ką tu turi daryti...
(Venckienės, antstolės, mergaitės balsai fone.)
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė mergaitei: Tu dėl nieko nekalta, kas čia vyksta...
Mergaitė: Bet tai aš jūsų prašau išeikit, nu, aš prašau jūsų išeikit...
(Mergaitės balsas fone.)
Mergaitė: [...] aš noriu pas mano močiutę ir dieduką.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė mergaitei: Dabar jie išėjo...
Mergaitė: Jo, išėjo, kai juos tempė, a ne?!
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė mergaitei: Aš tau sakau, kad tu dėl to, kas čia vyksta, nesi kalta. Viskas, kas čia vyksta, yra dėl to, kad suaugę, dideli žmonės nemoka gražiai susitarti ir susikalbėti. Vaikai irgi dažnai susipyksta ir susitaiko, o dabar suaugę neranda bendros kalbos ir dėl to vyksta tai, kas yra...
Mergaitė: [...] Išeikit!
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė mergaitei: Ne visada būna taip, kaip tu nori. Ne visada būna taip, kaip aš noriu. Taip yra, žinok. Mes atėjome tau padėti, mes tau nenorim nieko blogo. [...] Aš ten stovėdama labai pergyvenau dėl tavęs, [...] tikrai nenoriu tau nieko blogo, patikėk tu manim. Nieko blogo aš tau nenoriu, o kad tu mušiesi, yra labai normalu...
Venckienė: Vaikai nemėgsta, kai svetimi jį liečia, suprantate? [...] Tai prašau vaiko neliesti ir netampyti. Labai aiškiai pasakyta – prievarta prieš vaiką negalima. [...] Prašau vaiko neliesti!
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė: Atsiprašau, nerėkaukit. [...] Dabar čia mes kalbam, jūs jau pakalbėjot. [...] Dabar kalbam mes. [...] Šiandien yra ta diena, kai tu turi išeiti iš šitų namų. [...] Paklausyk, nepertraukinėk. Bus diena, kai tu galėsi susitikti su Neringa, su močiute, su dieduku.
Mergaitė: Aš noriu su jais gyventi!
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė mergaitei: Gerai. Kai tu būsi didelė, galėsi ateiti ir gyventi su jais...
Mergaitė: Tai aš dabar noriu!
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė mergaitei: Dabar negalima.
Mergaitė: Galima man viskas!
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė mergaitei: Yra pasirinkimas vienas – arba išeini dabar, arba už vienos minutės. Kitų variantų nėra [...]. Mes tai suprantame. Žinome, kad tau gali būti sunku. Mums irgi sunku ir tai yra visiškai suprantama. Tu gali ir šaukti, ir verkti, ir rėkti. Tai yra visiškai normalu. Mes tai suprantam, tiesiog tu turi šiandien apsispręsti – ar dabar eini, ar po vienos minutės. Labai yra paprasta.
Mergaitė: Ne, ne, aš niekados neisiu.
Prezidentė privalėjo atleisti Venckienę iš teisėjos pareigų, o neflirtuoti ...
Garliavos aidai: politiniai padariniai – neišvengiami