Apie Jupio užduotis ir pasieniečių darbą kalbamės su Varėnos pasienio rinktinės kinologu-instruktoriumi Martynu Raudoniu. Kol vyksta interviu, Jupis ramiai laukia pasieniečio automobilyje.
Lauke jis parodo, kodėl tapo pasieniečiu – nors labai energingas, klauso savo šeimininko komandų. Praeiviai įdėmiai stebi keturkojį – retas kuris žino, kad šeštadienį Jupio laukė ne tik pasivaikščiojimai ir žaidimai.
Netikėtas skambutis
Šeštadienis M. Raudoniui įprastai yra nedarbo diena. Taip turėjo būti ir birželio 13 d., tačiau ryte jis gavo svarbų skambutį.
„Kaip įprastai atsikėlęs nuvažiavau pas Jupį pavedžioti. Grįžęs namo pradėjau tepti sumuštinius ir žiūriu – skambina rinktinės budėtojas. Jeigu rinktinės budėtojas skambina savaitgalį, jau aišku, kad reikės kinologo, nes dažniausiai neskambina paklausti, kaip sekasi“, – šypteli jis.
Budėtojas pasakė, kad policijos pareigūnams reikia pagalbos ieškant Varėnoje dingusio žmogaus. Jo nebuvo jau parą, tad reikėjo imtis papildomų priemonių. Vienas iš būdų ieškoti – pasitelkiant kinologus.
Pasiėmęs Jupį ir reikiamas priemones, M. Raudonis lydimas policijos atvyko į galimą įvykio vietą, prie dingusiojo namų. Tuomet prasidėjo paieška.
„Kadangi visa teritorija yra ne miškinga, o miesto ribose, ir yra gyvenamų namų, visokių sandėlių ir panašiai, tai su policijos pareigūnais iš karto pasitarėme, kokia eiga geriau dirbti. Iš karto aš pasakiau, kad ieškoti pievose man nėra ko, nes buvo atvykęs policijos dronų operatorius. Pasakiau, kad reikia šukuoti miškus“, – pasakoja pasienietis.
Jupis surado parą dingusį žmogų
Teoritorijų šukavimas vyksta įvairiai. Tankiose, miškingose vietovėse vaikštoma zigzagais, retesnėse teritorijose – kitomis formomis, pavyzdžiui, apeiti vietovę iš visų pusių, tarsi pieštum kampuotą C formą.
„Šiuo atveju nebuvo daug miškų, bet buvo apleistų pastatų, todėl pradžioje pasirinkau iš karto pasitikrinti miškingą vietovę“, – pasakoja M. Raudonis.
Paiešką sunkino apgyvendinta vietovė, plentu važiuojantys automobiliai. Tokie dalykai blaško šunį, todėl M. Raudonis nepaleido Jupio iš akių.
„Iš pradžių nuėjau pasirinktinai į kairę pusę. Ten buvo mažesnis miškelis. Norėjau iš karto jį išžvalgyti, paieškoti, ar toje vietoje nieko nėra. Paskui nuėjau į kitą pusę pasidaviau. Jau kitoj pusėj pavyko surasti su šuns pagalba“, – sako kinologas.
Jupis užuodęs žmogaus kvapą, kaip sako kinologai, pažymėjo – sulojo. Toje vietoje iš tiesų buvo ieškomas žmogus.
Anot M. Raudonio, žmogus buvo nugriuvęs veidu į žemę.
„Aš jam iš nugaros priėjau, galvojau, jis gal negyvas. Pradėjau kalbinti, pamačiau, kad mirksi. Galvojau, gal neprigirdi ir kalbinau garsiau, bet nieko.
Greičiausiai jis visą parą ir buvo praleidęs tame miške, o naktis buvo ne iš šilčiausių, buvo ir lietaus. Matėsi, kad sušalęs, drebėjo“, – prisimena M. Raudonis.
Netrukus atvyko pareigūnai, jie iškvietė medikus. Čia M. Raudonio ir Jupio darbas buvo baigtas.
Vykdyti žmogaus paiešką M. Raudoniui su Jupiu šiemet teko pirmą kartą, tačiau bendrai pasieniečiai gauna nemažai iškvietimų padėti paieškose.
„Šiaip būna nemažai, ypač kai grybavimo prasideda sezonas, žmonės, būna, pasiklysta“, – sako kinologas.
2024 m. rudenį dėl pasiklydusios grybautojos pasieniečiai pakėlė sraigtasparnį.
Susekė kontrabandos gavėją
Tai ne pirmoji sėkminga Jupio užduotis. Kiek anksčiau belgų aviganis susekė galimai kontrabandos atėjusį pasiimti žmogų.
„Kai dar dirbau užkardoje, maždaug prieš 2–3 mm, atskrido dronas ir numetė dėžę. Vėliau jo pasiimti atėjo žmogus. Tada visos sargybos susirinko į tą vietą.
Kolegos galvojo, gal išeis pamatyti su termovizoriais, bet jis irgi buvo gudrus – įšoko į melioracijos griovį. Tuo grioviu apėjo pareigūnus ir pasislėpė garaže. Su Jupiu nustatėme, į kurią vietą jis nuėjo“, – prisimena M. Raudonis.
Vykdyti paiešką buvo gana pavojinga. Sodybos teritorijoje gyventojai buvo paleidę savo šunį, todėl leidus ten eiti Jupiui, galėjo kilti kautynės.
Pasieniečiai patys nuėjo į sodybą, pažadino jos gyventojus ir paprašė aprodyti pastatus. Garaže pareigūnai rado ieškomą žmogų. Tačiau Jupis buvo tas, kuris padėjo nustatyti vietą.
Tarnybinis šuo – ir kolega, ir draugas
Sėkmingas darbas su šunimi – ilgų treniruočių ir kartu praleisto laiko rezultatas. Todėl grįžkime į pradžią.
Šuniukai į pasienį atvyksta dažniausiai iš veislyno, nes pasieniečiai jau daug metų nebeveisia tarnybinių šunų. Šuniukai perkami valstybės lėšomis.
„Gali [pirkti], jeigu nori, būtent iš kokios nors veislyno, kurio atsiliepimai ir tarnybos tuos šunis naudoja. Ateina vada, tada instruktoriai iš Kinologijos centro važiuoja šuniuką testuoti, kol jis mažas. Testuoja du kartus iki nuperkant“, – sako M. Raudonis.
Anot jo, specialistai iš karto mato, ar šuo bus tinkamas tarnybai.
„Būna, kad vadoje visi šuniukai susigrūdę kartu, o vienas kažkur kamputyje. Toks šuo greičiausiai bus bailus ir nebus tinkamas tarnybai. Taip pat žiūrime aukščio baimę, kaip komunikuoja su žmonėmis“, – sako kinologas.
„Ne visi šunys tinkami darbui pasienyje, nes čia didesnis krūvis. Kinologijos centro instruktoriai stengiasi išrinkti pagal darbines savybes jau nuo mažens, kad ateityje nebūtų problemų pačiam kinologui. Nes kada jaunas kinologas ateina dirbti į VSAT ir gauna šuniuką, tai ir kinologas mokosi dvejus metus, ir šuniukas. Ką per dvejus metus „įdėsi“ į tą šunį, tą turėsi visam gyvenimui“, – pasakoja M. Raudonis.
Dominuoja trys veislės
Dažniausiai tarnybos (VSAT, policija, kariuomenė) perka belgų aviganius, vokiečių aviganius, o pastaruoju metu populiarėja olandų aviganiai.
Anot M. Raudonio, nėra geresnių ar prastesnių veislių, svarbios jų savybės. Belgų aviganiai yra labai ištvermingi, sumanūs, darbštūs. Visa tai itin praverčia tarnyboje.
Kai kinologui reikia tarnybinio šuns, Kinologijos centras jo ieško pagal pageidavimą: vokiečių, belgų arba olandų aviganis, kalytė arba patinėlis.
„Gali rinktis, išreikšti norą. Aišku, ne visada būna, ko nori. Pavyzdžiui, tu norėjai kalytės, bet toje vadoje nebuvo tinkamos, tik patinėliai. Tau paskambina, pasiūlo. Jeigu kinologas sutinka, tai tada ima patinėlį, jeigu ne – ieško kito šuns“, – pasakoja M. Raudonis.
Kadangi pasieniečiai neveisia šuniukų, sprendimą, ar kalytę sterilizuoti, ar ne, pasieniečiai priima pasikonsultavę su specialistais.
Išlaikymą kompensuoja valstybė
Ir tarnybinis šuo, ir kinologas žinias gilina visos tarnybos metu. VSAT yra kategorijos – tam tikri lygiai, kuriuos perėjęs kinologas gauna didesnį atlyginimą.
Bazinė yra C kategorija, už kurią pasienietis gauna papildomai 5 procentus atlyginimo. Šie pinigai skiriami už priežiūrą, dresiravimą.
B kategorija vadinama eksploatacine, už ją siūloma 10 proc. Aukščiausia – A kategorija – užtikrina pasieniečiui 15 proc. atlyginimo.
„Jeigu pačioje pradžioje už šuniuko priežiūrą ir dresiravimą gauni 5 proc., o išlaikęs gauni aukščiausią kategoriją, 15 plius 5 yra jau 20 proc. Na, kinologui tai vis tiek yra motyvacija“, – priduria M. Raudonis.
Tarnybos metu šuns išlaikymą kompensuoja valstybė. Į tai įeina veterinaro paslaugos, darbo priemonės, net maistas.
„Viskas, absoliučiai viskas. Nebent yra gimtadienisir nori mėsos tortą nupirkti“, – šypteli M. Raudonis.
„Bet šiaip absoliučiai viskas yra kompensuojama, nuperkama VSAT“, – priduria jis.
Trūksta pasieniečių, kinologų
Kai šuo baigia tarnybą, jis gali likti su kinologu kaip jo augintinis. Jeigu nutinka taip, kad kinologas nebegali jo laikyti, šuniui randami kiti šeimininkai.
„Vis tiek dažniausiai net ir po dviejų savaičių tu jau nenori to šuns paleisti. Mano pirmas šuo dėl sveikatos sutrikimų buvo nurašytas, jam buvo 4–5 metai. Manęs paklausė, ar noriu jį toliau laikyti. Sakau, koks jis ir yra, jis mano draugas. Nepavyko, bet nieko baisaus. Taip jis ir liko pas mane jis“, – pasakoja M. Raudonis.
Nors baigusio tarnybos šuns išlaikymo valstybė nebekompensuoja, paramą teikia gyvūnų globos klubas „Draugo letena“.
Nepaisant to, kad pagalba suteikiama ir tarnybos metu, ir po jos, trūksta ir pasieniečių, ir kinologų, sako M. Raudonis.
„Vieni ateina, kiti išeina, vieni jauni, kiti jau pensijoje. Greičiausiai visą laiką bus tas trūkumas. O kad jo nebūtų, turėtų būti, manau, piniginė motyvacija“, – svarsto kinologas.
„Tik reikia suprasti: jeigu esi jau kinologas, tu visur būsi pirmas. Tarkime, nutinka įvykis – tu važiuoji, nesvarbu, ar lietus, griaustinis, žaibai, perkūnija. Aišku, svarbiausias dalykas yra saugumas, bet kinologas bet kokiu atveju bus pirmas, kuris eis, ieškos ir bandys sulaikyti, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio“, – pasakoja M. Raudonis.
Iššūkiu gali tapti ir bendravimas su visuomene. Jei didžiojoje Lietuvos dalyje į pasieniečius, kaip į pareigūnus, žiūrima teigiamai, pasienio regionuose vietiniai gyventojai pasieniečių nesutinka išskęstomis rankomis.
„Daugiau nepasitenkinimo, nes vietiniai gyventojai vis tiek daugiau ar mažiau yra susiję su kontrabanda. Jeigu mažas kaimelis, kuriame 15 gyventojų, ir iš tų 15-os 10 yra susiję su kontrabanda, tavo pažįstamas tikrai nesakys: štai, šitas kažkuo užsiiminėja“, – sako M. Raudonis.
„Vienur yra didesnė pagarba pasieniečiams, kaip pareigūnams, o kitur yra kitokia situacija, ir ne visada išeina su jais gražiai bendrauti: įžeidinėja ir panašiai“, – priduria jis.
Migrantai braunasi tuneliais: vieni išlindo ant patrulių tako
Šiuo metu Varėnos rinktinės pasieniečiai dažniausiai fiksuoja nelegalios migracijos atvejus.
Migrantai Lietuvos sieną bando kirsti ne vienerius metus, bet šiuo metu išpopuliarėjęs būdas – kasti tunelius.
„Buvo vienas įvykis, kai bandė iš Baltarusijos tunelį prasikasti į Lietuvos pusę. Keli kartai nepavykę. Varėnos rinktinėje, Kabeliuose, (išsikasė tunelį – red. past.) ant mūsų patrulio tako, tiesiai ant jo išlindo“, – pasakoja M. Raudonis.
Šiuo migrantus pasieniečiai sekė jau kurį laiką, budėdavo ir dienomis, ir naktimis. Laukė tinkamos akimirkos juos sulaikyti.
Paklausus, iš kur jie gauna įrankių išsikasti tokius tunelius, kinologas tik šypteli: „Nežinau, reikia klausti baltarusių.“
„Sakau, inžinieriai, gal reikia ir į Lietuvą priimti vieną kitą“, – juokauja jis.
Į Lietuvą iš Baltarusijos bando patekti įvairių valstybių piliečiai, daugiausiai iš trečiųjų šalių.
Trečiadienį, birželio 17 d., VSAT pranešė sulaikiusi 12 iš Baltarusijos besibrovusių jaunų vyrų, prisistačiusių Burundžio piliečiais.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
