Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Na, kad ir tą, kurios nariai kartais pasirašinėja mergaitiškais daiktavardžiais, tačiau kalbėdami apie save vartoja berniukiškus būdvardžius :)
Pavardinkit, prašau, tą kontorą, kuria jums mano palinkėjinai atsiduoda. Likčiau dėkingas. Galima būtų diskutuoti net alauas bokalo klausimą. Bet...su nepaneigiama sąlyga: jokiai kontorai neatstovauju...
Gagarija - kvailių šalis. Beje, kuo kvailesnis, tuo aukštesnes pareigas užima, o jų prezidentas tur būt pats kvailiausias - kvailių kvailys. Įdomi šalis ta Gagarija...
Geras straipsnis.Niekaip nesulaukiu bent kokiu kontrargumentu.Negi valstybininku sutve tokia skysta?o prezidentura irgi nieko neturi ka pasakyti?
– Argentinai pritrūko pinigų. Žada vėl skolintis iš užsienio. Kodėl tokiam turtingam kraštui trūksta pinigų?
– Tai ne pirmą kartą ir turbūt ne paskutinį. Kaip minėjau anksčiau, ta formulė tinka IMF bankui, kuris ir ieško tokių aukų kaip Argentina, kurioms duoda saldainiuką – paskolą, ir paskui amžiais sėdi jų kieme bei duoda nurodymus.
– Ar matai panašumų tarp Argentinos ir Obamos Amerikos?
– Nesunku pastebėti, kad Obama eina panašiu keliu, bet kiek jis toli galės nueiti? Kai reikės skolintis valiutos, ar kinai dar duos daugiau paskolų? Nemanau.
Obamos socialinės reformos gan stiprios, taip pat didelės reformos daromos ekonomikoj. Ar pavyks jomis įtikinti amerikiečius?
Matau gan didelį panašumą tarp Argentinos ir Amerikos, kai Obamos valdžia pradėjo sijoti per savo čikagietišką koštuvą nepriklausomą, laisvą spaudą: „Tas geras, tas ne visai, reikėtų tuos, kurie kritikuoja valdžią, pamokyti, o gal ir nubausti...“.
Nesistebėčiau, jeigu kada nors į Washingtoną atvykusi Kirchnerienė Obamai duotų pamokas, kaip tai reikia planingai atlikti.
Iš Amerikos lietuvis
– Tai ne pirmą kartą ir turbūt ne paskutinį. Kaip minėjau anksčiau, ta formulė tinka IMF bankui, kuris ir ieško tokių aukų kaip Argentina, kurioms duoda saldainiuką – paskolą, ir paskui amžiais sėdi jų kieme bei duoda nurodymus.
– Ar matai panašumų tarp Argentinos ir Obamos Amerikos?
– Nesunku pastebėti, kad Obama eina panašiu keliu, bet kiek jis toli galės nueiti? Kai reikės skolintis valiutos, ar kinai dar duos daugiau paskolų? Nemanau.
Obamos socialinės reformos gan stiprios, taip pat didelės reformos daromos ekonomikoj. Ar pavyks jomis įtikinti amerikiečius?
Matau gan didelį panašumą tarp Argentinos ir Amerikos, kai Obamos valdžia pradėjo sijoti per savo čikagietišką koštuvą nepriklausomą, laisvą spaudą: „Tas geras, tas ne visai, reikėtų tuos, kurie kritikuoja valdžią, pamokyti, o gal ir nubausti...“.
Nesistebėčiau, jeigu kada nors į Washingtoną atvykusi Kirchnerienė Obamai duotų pamokas, kaip tai reikia planingai atlikti.
Iš Amerikos lietuvis
– Kaip ir kiek pasikeitė Argentinos ekonominė padėtis? Ar žmonės geriau gyvena „sulyginus“ turtą tarp turtingųjų ir liaudies?
– „Justicialista“ – kaip tik ir yra doktrina, kuri bando ,,sulyginti“ uždirbtą žmonių turtą, nors Argentina visada turėjo nemažą vidurinę klasę ,,clase media“ ir tuo labai džiaugiasi, bet ilgainiui „Justicialista“ jau baigia ją visai sunaikinti. Ar ne panašiai darosi Amerikoje?
Nors, pamenu, yra buvę Argentinoje auksinių ekonomikos laikotarpių, kai gyventojas galėjo per atostogas lankytis užsienyje su stipriu peso. Būdavo, kai atvykę IMF magnatai paklodavo valdžiai dideles sumas paskolų forma ir peso kietai pririšdavo prie valiutos, dažniausiai prie dolerio. Bet tos paskolos greitai dingdavo, išgaruodavo be žinios ir infliacija vėl pridėdavo kelis nulius prie nelaimingo peso. Su pinigais taip pat dingdavo ir valdžia, o naujai valdžiai atėjus, vėl prasideda ta pati dainelė – „reikia stabilizuoti pinigą, reikia gauti naujų paskolų“...
Įdomus dar tas faktas, kad net du kartus peronistų valdžia konfiskavo privatų kapitalą. Vieną kartą kariuomenės pagalba surinko visą auksą iš auksu prekiaujančių krautuvių bei įstaigų. O kitą kartą, daug vėliau, iš visų bankų seifų konfiskavo visą laikomą žmonių užsienio valiutą, kuri dar ir šiandien išmokama savininkams mažais kiekiais vietiniais pinigais. Žmonės, tą žygį prisimindami, juokingai jį pavadino ,,Corralito“, tai būtų ta ankšta vieta, kur suvaromi arkliai ar galvijai.
Kai valdžia daro tokius nesąmoningus, chuliganiškus žygius, jokio pasitikėjimo bankais ar valdininkais nebelieka. Žmonės bankais nebepasitiki ir juose nebetaupo. Tai atsiliepia visai valstybės ekonomikai, nes dabar beveik viskas Argentinoje – namai, mašinos, prekės – perkama ir parduodama grynaisiais.
– Kodėl yra tokie glaudūs ryšiai tarp Kirchners ir Chavez?
– Argentina, prieš porą metų vos išvengusi bankroto, buvo priversta išpirkti savo įsiskolinimų valstybinius popierius, o pinigų nebuvo ir niekas jau nebenorėjo daugiau skolinti. Tai prezidentas nuvyko Venesuelon ir išmaldavo, kad Chavez padėtų juos išpirkti. O Chavez, kuklus žmogelis, sutiko ir už išpirkimą pasiėmė procentus, dar negirdėtus istorijoje – apie 15 procentų. Už vieną bilijoną skolos 2015 metais, kai sueis terminas Boden popieriams, Argentina turės sumokėti 1,46 bilijono dolerių. Dabar Argentina sėdi Chavez kišenėj. Kas belieka prezidentei – šypsotis.
– „Justicialista“ – kaip tik ir yra doktrina, kuri bando ,,sulyginti“ uždirbtą žmonių turtą, nors Argentina visada turėjo nemažą vidurinę klasę ,,clase media“ ir tuo labai džiaugiasi, bet ilgainiui „Justicialista“ jau baigia ją visai sunaikinti. Ar ne panašiai darosi Amerikoje?
Nors, pamenu, yra buvę Argentinoje auksinių ekonomikos laikotarpių, kai gyventojas galėjo per atostogas lankytis užsienyje su stipriu peso. Būdavo, kai atvykę IMF magnatai paklodavo valdžiai dideles sumas paskolų forma ir peso kietai pririšdavo prie valiutos, dažniausiai prie dolerio. Bet tos paskolos greitai dingdavo, išgaruodavo be žinios ir infliacija vėl pridėdavo kelis nulius prie nelaimingo peso. Su pinigais taip pat dingdavo ir valdžia, o naujai valdžiai atėjus, vėl prasideda ta pati dainelė – „reikia stabilizuoti pinigą, reikia gauti naujų paskolų“...
Įdomus dar tas faktas, kad net du kartus peronistų valdžia konfiskavo privatų kapitalą. Vieną kartą kariuomenės pagalba surinko visą auksą iš auksu prekiaujančių krautuvių bei įstaigų. O kitą kartą, daug vėliau, iš visų bankų seifų konfiskavo visą laikomą žmonių užsienio valiutą, kuri dar ir šiandien išmokama savininkams mažais kiekiais vietiniais pinigais. Žmonės, tą žygį prisimindami, juokingai jį pavadino ,,Corralito“, tai būtų ta ankšta vieta, kur suvaromi arkliai ar galvijai.
Kai valdžia daro tokius nesąmoningus, chuliganiškus žygius, jokio pasitikėjimo bankais ar valdininkais nebelieka. Žmonės bankais nebepasitiki ir juose nebetaupo. Tai atsiliepia visai valstybės ekonomikai, nes dabar beveik viskas Argentinoje – namai, mašinos, prekės – perkama ir parduodama grynaisiais.
– Kodėl yra tokie glaudūs ryšiai tarp Kirchners ir Chavez?
– Argentina, prieš porą metų vos išvengusi bankroto, buvo priversta išpirkti savo įsiskolinimų valstybinius popierius, o pinigų nebuvo ir niekas jau nebenorėjo daugiau skolinti. Tai prezidentas nuvyko Venesuelon ir išmaldavo, kad Chavez padėtų juos išpirkti. O Chavez, kuklus žmogelis, sutiko ir už išpirkimą pasiėmė procentus, dar negirdėtus istorijoje – apie 15 procentų. Už vieną bilijoną skolos 2015 metais, kai sueis terminas Boden popieriams, Argentina turės sumokėti 1,46 bilijono dolerių. Dabar Argentina sėdi Chavez kišenėj. Kas belieka prezidentei – šypsotis.
Jūs esate visiškai teisi. Tačiau kitokio stiliaus dauguma skaitytojų po šauniųjų literatūros „mokytojų“ apdorojimo, deja, nebesupranta. Ar kartais ne į savo daržą luitą ridenate? Jau nekalbant apie ropių ieškojimus ant stogo :) Kažkodėl viena kontora šitas „geranoriškas“ palinkėjimas atsiduoda...
Tenka pasakyti liūdną tiesą. I.Melianas tikrai neblogai susipažinęs su žiniaskiedoje pateikiama informacija. Tačiau tos informacijos atpasakojimas, tiesiog pakraipius realių veikėjų vardus, netampa literatūra. O jumoras, kokios spalvos bebūtų, iš agitbrigadinio lygio nepakyla. Bet Jūs, p.Melianai, bandykit...gal kada nors Jums pavyks...
ir dar karta,Autoriui,valio!
O asmenvardziai tai tekste sukuria nepakartojama tiurku herojinio epo atmosfera. Tik galune -landija biski is konteksto krenta. Gal reikejo Hamastanu uzvadint...
Gagarijos nepriklausomos valstybės pačių naujausių laikų istorija