Straipsnis prieštaringas, t.y. nelogiškas. Teiginiai straipsnio pradžioje nesuderinami su straipsnio išvadomis:
1. "Pasaulis pereis prie kur kas griežtesnio ekonomikos reguliavimo."
2. "daugiau kliautis savo galva."
Tiesa yra ta, kad beveik visi mūsų publicistai skleidžia anti kapitalistinę propagandą, o paprasti beveik visi gyventojai ( nuo paprastų iki "tautos žiedo") stengiasi įsidarbinti į valdišką, "garantuotą" darbą. Visuomeninė nuomonė tampa socialistinė.
Planinis ūkis, socializmas gali išspręsti šią krizę. Laisva rinka, kapitalizmas irgi gali išpręsti. Reikia apsispręsti, kurio tipo išeitis labiau priimtina.
Juokinga skaityti, kai sakoma, kad didesnis reikia didesnio valstybinio reguliavimo. Taip atrodo tik šiandien. Valstybinis reguliavimas sukelia savo įspūdingas krizes.

Krizė sprendžiama leidžiant pinigus ne dėl to, kad būtų kažkoks realus nepriteklius, o tam, kad skatinti vartojimą. Krizės priežastis - išpūstas vartojimas. Krizė - žmonių negebėjimas vartoti tiek, kiek buvo įpratę per pastaruosius 20-30 neoliberalizmo metų. Nesveikas (niekam tiek vartoti nereikia) vartojimas išaugino krūvas korporacijų, verslų ir t.t. Tos korporacijos, verslai ir t.t. sukūrė krūvas darbo vietų. Vartojimas normalizuojasi (krenta) - visos ant pertekliaus išaugusios korporacijos irgi verslai nebe parduoda - neišgyvena. Žlunga verslai -> nyksta darbo vietos -> žmonės neturi pinigų -> vartojimas krenta -> žlunga verslai ir t.t. Tai ir yra krizė.
Kol kas ji sprendžiama paprastai - bankams duodamos nemokamos paskolos, kad bankai pigiai skolintų pinigus žmonėms, kad tie galėtų grįžti prie įprasto nesveiko vartojimo lygio ir taip išgelbėtų korporacijas. Kol kas niekas nepasiūlė kitokio varianto. Iš principo tai daugiausiai panašu į simptomų gydimą, tačiau JAV ekonomistai-obamistai teigia, jog vis tik sistema pasikeis. Atseit ji bus reanimuota, prisikels naujam gyvenimo ciklui, tik šį kartą bus griežčiau kontroliuojama valstybės (šiek tiek), todėl naujas finansinis-vartojimo burbulas nesusidarys. Sakyčiau, jog ganėtinai neįtikinantys pareiškimai, ypač žinant, kad ekonomistai-obamistai ir yra tie asmenys, kurie sukūrė krizę. Tačiau alternatyvių sprendimų nei konvenciniai dešinieji, nei konvenciniai kairieji nepateikia. Visi kalba apie tą patį vaistą, tik skirtingai jį dozuoja ir kitokias daktaro konsultacijas siūlo.
Griauti visą sistemą iš pamatų - leisti bankrutuoti korporacijoms - baisu. Niekas nežino kas iš griuvėsių pakiltų. Tačiau iš tiesų niekas niekada ir negriaus iš pamatų. Paprasčiausiai nėra interesantų.

ne viskas auksas, kas auksu ziba, teisingumo delei reikia pazymet, kad buvo analiziu pranasujanciu krize, bet jos jojusiems ant dolerio arkliuko buvo labai neparankios, deja.

Man labai keistai atrodo, kad krizė sprendžiama leidžiant pinigus. Lyg tai rinkoje būtų staiga pritrūkę pinigų? Neatsikratau minties, kad taikomas "simptomų gydymas", o liga pereis į latentinę fazę ir pasireikš kitomis formomis. Kalbant apie būsimas formas, turbūt teisinga straipsnio įžvalga apie politinės (renkamos ir mažiausiai atsakingos) valdžios įtakos didėjimą pasaulinėje ekonomikoje. Nemokšiškumas ir korupcija - nuolatiniai tokios valdžios palydovai. Nesunku įtarti, kad demokratinės tradicijos netruks pagimdyti revoliucinius judėjimus, nepatenkintus "kapitalistiniu socializmu". Perspektyvos, kol kas atrodo nelinksmos. Klausimai "kas kaltas?" ir "ką daryti?" lieka atviri.

Puikus straipsnis. Tik dar reikėtų pridėti, kad visa ta ekonomikos iliuzionistų šutvė vėl pradės naujus burbulus pūsti.

Analitinės metodologijos požiūriu -- ekonomikos "mokslas" nėra mokslas. Tai astrologijos lygio hipotezės.