Tokį sprendimą teismas Strasbūre paskelbė antradienį.
EŽTT nusprendė, kad Lietuvos teismai, nagrinėję jam iškeltą baudžiamąją bylą, pažeidė teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principą, kurį įtvirtina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija.
Savo dar 2019 metais pateiktame skunde A. Sacharukas nurodė, kad tas pats Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas jo baudžiamąją bylą nagrinėjo du kartus – pirmąkart, kai LAT perdavė baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir antrąkart, kai buvo nagrinėjamas jo kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio.
EŽTT nusprendė, kad buvusio parlamentaro baimė, kad atitinkamas teisėjas galėjo susidaryti išankstinę nuomonę dėl jo kaltės, yra pagrįsta.
Teismas netenkino A. Sacharuko skundo dalies, kad buvo pažeistas kitas Konvencijos straipsnis, kuriame numatoma, kad „nėra bausmės be įstatymo“.
„Nors Seimas neleido panaikinti mano neliečiamybės, dar mano kadencijos metu buvo priimtas Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimas, sudarantis galimybę mane patraukti baudžiamojon atsakomybėn pasibaigus mano, kaip Seimo nario, kadencijai – tapau pirmuoju Seimo nariu, nuteistu už tai, kad balsavau vietoje kito Seimo nario, nors iki tol Seime balsavimas kito Seimo nario vardu buvo laikomas susiklosčiusia parlamentinės veiklos tradicija“, – skunde Strasbūro teismui nurodė A. Sacharukas.
Nors EŽTT priėmė A. Sacharukui iš dalies palankų sprendimą, piniginės kompensacijos nepriteisė teigdamas, kad Konvencijos vieno iš straipsnių pažeidimo konstatavimas savaime yra pakankamas atlyginimas už bet kokią pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.
Aukščiausiasis Teismas 2018 metais paliko galioti metais prieš tai Apeliacinio teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį A. Sacharukui. Ši byla susijusi su balsavimu už kitą tuometinį Seimo narį Liną Karalių.
Prieš tai A. Sacharukas buvo išteisintas dėl visų kaltinimų. Tačiau Aukščiausiasis Teismas pirmą kartą gavęs bylą grąžino nagrinėti iš naujo.
2016 metų gruodį kasacinės instancijos teismo teisėjai paskelbė, kad A. Sacharuko išteisinamasis nuosprendis pagrįstas neteisiniais argumentais – A.Sacharukui palankiuose sprendimuose daug dėmesio skiriama teiginiui, kad Seime buvo susiformavusi praktika balsuoti už kitus Seimo narius.
Bylos duomenimis, 2010 metais A. Sacharukas neteisėtai įgijo ir laikė bei panaudojo frakcijos kolegos L. Karaliaus Seimo nario pažymėjimą, užsiregistravo Seimo narių registracijos protokole, balsavo už įvairų įstatymų projektų pakeitimus L. Karaliaus vardu. L.Karalius tuo metu buvo išvykęs į Aziją. Už šį nusižengimą A. Sacharukui ir L. Karaliui Seime surengta apkalta. Po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A.Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
A. Sacharukas tuomet teismuose piktinosi, kad panašiai elgėsi ir kiti Seimo nariai, tačiau jie nebuvo baudžiami.
2019 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino A. Sacharuko teistumą jo prašymu, nes buvęs parlamentaras pateikė dokumentus, kad yra sumokėjęs jam skirtą 1 882 eurų baudą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
