Daugumą ES šalių vienija principas leisti rašyti vietovardžius tautinių mažumų gimtąja kalba, tačiau įstatymų numatytos sąlygos tai padaryti yra skirtingos.
Kaip rodo Užsienio reikalų ministerijos surinkta informacija, kai kuriose šalyse - Lenkijoje, Rumunijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Austrijoje - įvairius vietovardžius leidžiama rašyti tuose regionuose, kuriuose gyvena tam tikras kokiai nors tautinei mažumai priklausančių žmonių skaičius.
Vienose šalyse yra nustatyti reikalavimai, kad tam tikras tautinės mažumos bendruomenės atstovų skaičius turi pareikšti valią - kreiptis su prašymu, teikti peticiją, kad tokia tvarka būtų įteisinta.
Kitose, pavyzdžiui Danijoje, nėra reglamentuotas konkretus mažumų atstovų skaičius ir aiškintis tokius atvejus yra palikta savivaldos institucijoms, kurios sprendžia, ar jų regione yra pakankamos sąlygos pavadinimams keliomis kalbomis įteisinti.
Jungtinės Karalystės, Švedijos, Estijos ir Prancūzijos įstatymuose leista pavadinimus keliomis kalbomis rašyti regionuose, kuriuose gyvena istoriškai susiformavusios tautinės mažumos. Panaši tvarka taikoma ir Olandijoje, Latvijoje bei Slovėnijoje.
Suomijoje, Belgijoje, Graikijoje, Airijoje, Maltoje, Kipre yra daugiau nei viena oficiali valstybinė kalba. Portugalijoje tokia problema neegzistuoja, nes joje nėra tautinių mažumų. Bulgarijoje užrašai leidžiami tik bulgarų kalba - kirilica, juos leidžiant be iškraipymų rašyti lotyniškomis raidėmis.
Lietuvoje vietovardžių rašymo ne vien valstybine lietuvių kalba problema yra aktuali Rytų ir Pietryčių Lietuvos regionuose, kuriuose gyvena nemažai lenkų tautybės žmonių.
Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose vietos valdžios atstovai bandė gatvių pavadinimus rašyti lenkų ir rusų kalbomis. Dėl šių faktų kilo dideli ginčai, kurie vėliau persikėlė į teismus.
Vilniaus apygardos administracinis teismas kovą įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorę pakeisti rusiškus ir lenkiškus gatvių pavadinimus Vilniaus rajone į lietuviškus.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas yra paraginęs Seimą suderinti tarpusavyje įstatymus, kurie skirtingai reglamentuoja tautinių mažumų kalbų vartojimą viešuosiuose užrašuose.
Seimo ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija numato galimybę tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamose teritorijose gatvių pavadinimus rašyti ir tautinės mažumos kalba. Tautinių mažumų įstatyme taip pat nurodyta, kad administraciniuose teritoriniuose vienetuose, kur kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba.
Tuo tarpu Valstybinės kalbos įstatymas nurodo, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra rašomi valstybine, t.y. lietuvių kalba.
