„Priežastis, kodėl mes taip sunkiai tas kovines grupes įdarbiname ir taip sunkiai planuojame operacijas, yra politinės valios trūkumas, o ne štabų trūkumas. Štabų mes turime labai daug“, - BNS telefonu iš Bratislavos antradienį sakė Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento direktorius.
„Kas įvyko ir kas neįvyko ES gynyboje ir saugume, tai įvyko ir neįvyko tikrai ne dėl to, kad yra arba nėra tų štabų“, - kalbėjo jis.
Pasak S.Gasiūno, bendram ES operaciniam štabui nepritarė dauguma valstybių narių, ypač Olandija, Švedija, Lenkija ir iš Bendrijos besitraukianti Jungtinė Karalystė.
Pastarosios šalies gyventojų sprendimas trauktis iš ES ir paskatino jau ne vienerius metus besitęsiančias kalbas apie gilesnę ES karinę integraciją.
Šiai idėjai paramą reiškia Vokietija ir Prancūzija, teigiančios, kad tai reikalinga reaguojant į besitęsiantį nelegalių migrantų antplūdį ir išaugusią terorizmo grėsmę. Tačiau kritikai sako, kad tai gali mažinti Jungtinių Valstijų įtaką Europos saugumui.
S.Gasiūnas sakė, kad Lietuva taip pat nepritaria naujų karinių struktūrų Bendrijoje kūrimui, nes tai gali tapti ES ir NATO funkcijų dubliavimosi precedentu.
„Mes jaučiame tam tikrą potencialą konkuruoti su NATO, o mes to labai nenorime“, - teigė pareigūnas.
ES gynybos ministrai taip pat aptarė su gynyba susijusių projektų finansavimą ir egzistuojančių karinių dalinių galimą panaudojimą.
