Energetikos ministerija reikalauja, kad „Lietuvos dujų„ valdybos nariai Valerijus Golubevas ir Kirilas Selezniovas, kartu esantys ir „Gazprom“ valdybos nariais, atstovaujantys „Gazprom“ interesams, atsistatydintų iš pareigų. Reikalaujama, kad atsistatydintų ir „Lietuvos dujų“ generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius. „Lietuvos dujoms“ nepašalinus netinkamų veiksmų, Energetikos ministerija ketina kreiptis į teismą dėl „Lietuvos dujų" veiklos tyrimo.
Ministerijos teigimu, akivaizdaus interesų konflikto „Lietuvos dujos„ pakluso „Gazprom“ vienašališkai primestoms dujų kainoms ir tiekimo sąlygoms. Antradienį įteiktame ministerijos reikalavime nurodyta, kad „Lietuvos dujų“ vadovybė nesiderėjo dėl dujų tiekimo kainos ir tuo pažeidė įmonės bei Lietuvos vartotojų interesus. Dėl to „Lietuvos dujų“ generalinis direktorius V. Valentukevičius turi atsistatydinti.
Energetikos ministerija atkreipia dėmesį, kad „Lietuvas dujų" finansinėse ataskaitose nebuvo teikiama informacija apie gamtinių dujų tranzito į Kaliningrado sritį paslaugos kainą. Ministerija reikalauja, kad tokia informacija būtų pateikta. Tuo siekiama išsiaiškinti, ar dalis šios paslaugos teikimo sąnaudų faktiškai nėra perkeliamos ant Lietuvos gamtinių dujų vartotojų.
„Mes turime aiškiai įvardyti, kokia padėtis susidarė dujų sektoriuje. Bendrovė „Lietuvos dujos„ nepaiso Lietuvos valstybės kaip akcininko bei gamtinių dujų vartotojų interesų ir praktiškai tapo „Gazprom“ filialu. Energetikos ministerija ir toliau imsis visų teisinių priemonių, kad apgintų Lietuvos dujų vartotojus nuo monopolininkų diktato", - pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
„Lietuvos dujoms„ nepašalinus netinkamų veiksmų, Energetikos ministerija ketina kreiptis į teismą dėl „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimo.
Kiek anksčiau, šių metų sausio 25 d., Energetikos ministerija ėmėsi ginti Lietuvos vartotojų interesus pateikdama Europos Komisijai skundą, kuriuo prašoma ištirti galimą „Gazprom“ piktnaudžiavimą dominuojama padėtimi.
Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 17,70 proc. „Lietuvos dujų„ akcijų. Bendrovę po 2003-2004 metais įvykusio privatizavimo pradėjo kontroliuoti “Gazprom„ (šiuo metu valdo 37,06 proc. akcijų) ir “E.ON Ruhrgas International" (38,9 proc. akcijų).
2003 m. „E.ON Ruhrgas International„ iš Lietuvos Vyriausybės 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų įsigijo už 116 mln. litų. Šiuo metu jų turimų 38,9 proc. akcijų rinkoje vertinami apie 460 mln. litų.
2004 m. „Gazprom„ iš Lietuvos Vyriausybės 34 proc. “Lietuvos dujų" akcijų įsigijo už 100 mln. litų. Šiuo metu jų turimi 37,06 proc. akcijų rinkoje vertinami apie 440 mln. litų.
Neatitiko tikrovės
“Lietuvos dujos" dar sausio 7 d. apkaltino Energetikos ministeriją skelbiant netiesą. 2011 m. sausio 6 d. energetikos ministro A. Sekmoko pateikta informacija apie gamtinių dujų kainas Baltijos šalyse bei Lietuvos derybas su Rusijos OAO ,,Gazprom“ neatitinka tikrovės ir klaidina vartotojus.
AB „Lietuvos dujos“ visus 2010 metus derėjosi su OAO ,,Gazprom“ dėl importuojamų į Lietuvą gamtinių dujų kainų sumažinimo. Tai gali patvirtinti oficialūs bendrovės dokumentai bei įvykę susitikimai su OAO ,,Gazprom“ atstovais.
Viešai skelbta, kad derybas aktyviai vykdė ir kiti dujų importuotojai – AB ,,Achema“ ir UAB ,,Dujotekana“. Deja, AB ,,Lietuvos dujos“ nesulaukė net menkiausios paramos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Energetikos ministerijos. Atvirkščiai, Vyriausybės atstovai demonstratyviai vengė bet kokių rimtų diskusijų ar derybų su OAO „Gazprom“, o AB „Lietuvos dujos“ kaskart buvo nepagrįstai kaltinama vartotojų diskriminavimu, vengimu statyti dujotiekius, nekonkurencingomis kainomis ir kt.
Paskubomis buvo rengiamas Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir viešai demonstruojama arogancija kitų bendrovės akcininkų atžvilgiu. Tuo tarpu Latvijos Vyriausybės atstovai aktyviai dalyvavo 2010 m. vykusiame derybų su OAO ,,Gazprom“ procese, to rezultatus mes visi matome šiandien.
Lietuvos valstybei atstovaujantis bendrovės valdybos narys turėjo visą informaciją, reikalingą jo darbui atlikti bei sprendimams priimti, todėl kaltinimas valstybės atstovo ignoravimu yra nepagrįstas. Tuo labiau bendrovės valdybai vienbalsiai balsuojant dėl kainų buitiniams vartotojams 2011 m. nustatymo, paremto galiojančia importo kainų formule, šiam valdybos nariui jokių klausimų nekilo.
Mums nesuprantama, kodėl energetikos ministras A. Sekmokas vykdo prieš bendrovę nukreiptą koordinuotą viešųjų ryšių kampaniją, vos ne kiekvieną dieną žarsto niekuo nepagrįstus, pramanytus kaltinimus AB „Lietuvos dujos“ ir jos pagrindiniams akcininkams. Tai negarbinga bendrovės vartotojų, darbuotojų ir akcininkų atžvilgiu bei trikdo kasdienį AB „Lietuvos dujos“ darbą.
Vienas pagrindinių išgalvotų kaltinimų, išsakytas A. Sekmoko vakar, yra tas, kad OAO ,,Gazprom“ daro spaudimą, „kad mes nepastatytume gamtinių dujų terminalo ir kad nebūtų statoma dujų jungtis su Lenkija“. Norime priminti, kad nei OAO „Gazprom“, nei „E.ON Ruhrgas International GmbH“ niekada neprieštaravo SGD terminalo statybai. Atvirkščiai, pvz. 2010 m. rugsėjo 20 d. bendrovės akcininkų atvirame laiške jie nedviprasmiškai pasisakė, kad „jokiu būdu nekurs jokių kliūčių Lietuvos SGD terminalo statybai“ bei, kad pagal įstatymus AB „Lietuvos dujos“ privalo prijungti terminalą ir užtikrinti prieigą prie savo valdomos dujų sistemos valstybės nustatytomis sąlygomis bei reguliuojamomis kainomis.
AB „Lietuvos dujos“ valdyba dar 2007 m. priėmė sprendimą statyti Šakius ir Klaipėdą sujungsiantį dujotiekį. Tačiau Nacionalinėje energetikos strategijoje numatytos ES struktūrinių fondų lėšos daliniam šio projekto finansavimui, šios Vyriausybės sprendimu kažkodėl buvo paskirtos kitiems projektams, tuo sustabdydama šio projekto įgyvendinimą. O jungties su Lenkija projektas 2009 m. buvo atgaivintas būtent AB „Lietuvos dujos“ iniciatyva.
Siekiant paneigti energetikos ministro A. Sekmoko viešai pateikiamus išvedžiojimus apie gamtinių dujų kainas informuojame, kad jei Rusijos OAO ,,Gazprom“ importuojamų gamtinių dujų kaina Lietuvai būtų sumažinta kaip Latvijai ir Estijai (kaip buvo viešai skelbta – 15 procentų): buitiniai vartotojai nuo š.m. pradžios mokėtų 15 centų už 1 m3 mažiau, t.y. kintamoji kainos dalis sumažėtų pirmam buitinių vartotojų pogrupiui nuo 2,04 iki 1,89 Lt už 1 m3 ir nuo 1,45 iki 1,30 Lt už 1 m3 antram buitinių vartotojų pogrupiui; nebuitiniai vartotojai nuo š.m. pradžios mokėtų apie 130 Lt už 1000 m3 dujų mažiau nei moka šiuo metu;
- Lietuvos įmonės ir buitiniai vartotojai 2011 m. sutaupytų daugiau kaip 400 mln. Lt, būtų mažesnės ir centralizuotai tiekiamos šilumos kainos.
Ar Energetikos ministerija nežino, kad lyginti 2011 m. pradžioje dujų kainas Lietuvoje ir Latvijoje nėra teisinga, nes Latvijos buitiniai vartotojai žiemos metu naudoja 2010 m. požeminėje dujų saugykloje Latvijoje sukauptas brangesnes gamtines dujas. Todėl importuojamų dujų kainos sumažėjimo įtaka Latvijos buitinių vartotojų kainoms bus įvertinta 2011 m. eigoje.
Taip pat nelogiška lyginti galutines dujų kainas buitiniams vartotojams siekiant padaryti išvadas apie gamtinių dujų (prekės) importo kainų skirtumus, nes į galutines dujų kainas buitiniams vartotojams yra įtrauktos ir dujų transportavimo paslaugų kainos bei valstybės mokesčiai. Tuo tarpu dujų importo kaina mažiausiems vartotojams sudaro tik mažiau nei pusę galutinės kainos.
Galima kitaip
“Gazprom„ ir “Ruhrgas“ kritikavo ir Vyriausybės sprendimą, nesiderėjus su “Lietuvos dujų" akcininkais, nacionalinę dujų bendrovę suskaidyti į dujų pardavimą ir transportavimą kontroliuojančias įmones, transportavimo valdymą perduodant valstybei. Panaši pertvarka nurodoma ir Europos Sąjungos Trečiajame energetikos pakete. “Gazprom“ teigia, jog neprieštarautų tokiai pertvarkai, jeigi ji “būtų daroma civilizuotai„, ir nurodo Estijos pavyzdį, kur “Eesti gaas“ taip pat nuspręsta suskaidyti, tačiau, įvertinus transportavimo įmonės turtą, šalies Vyriausybė su “Gazprom„ susitarė, kad atitinkamą dalį akcijų valstybė iš “Gazprom“ išpirks.
