Apie tai rašoma Seimo pranešime žinasklaidai.
„Svarbu užtikrinti, kad pasirengimas reaguoti į galimą avariją Astravo AE taptų vientisa institucijų veiklos dalimi“, – akcentavo Komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius.
Įvykus branduolinei avarijai Astravo AE, apie 1/3 Lietuvos gyventojų galėtų patirti žalingą jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį, vandens telkiniai, maisto produktai, pastatai ir kitas gyventojų turtas galėtų būti užteršti radionuklidais. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybė nutarimu patvirtino Branduolio planą, kurio tikslas – apsaugoti gyventojus nuo jonizuojančios spinduliuotės, o turtą ir aplinką nuo radioaktyviojo užterštumo.
Šių metų spalio mėnesį Vyriausybės pasitarime buvo pritarta valstybės ir savivaldybių institucijų pasirengimo galimai avarijai Astravo AE priemonių planui, kurio finansavimo poreikis 2022–2026 m. – 91,5 mln. eurų (2022 m. skirta – 17,75 mln. eurų; 2023 m. valstybės biudžete suplanuota – 36,1 mln. eurų)
