Apie tai, ar lietuviai jau išleido visus sukauptus pinigus, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistai Marius Dubnikovas ir Nerijus Mačiulis.
Ar bankomatuose pritrūko pinigų?
Matėme, kad po to, kai žmonės atsiėmė pinigus iš antros pakopos, vieni važiavo į prekybos centrus, kiti – iki bankomatų. Kalbant apie pinigų išsigryninimą, ar buvo taip, kad „Swedbank“ bankomatuose pritrūktų grynųjų pinigų?
N. Mačiulis: Nežinau, ne mano darbas stebėti, kiek pinigų yra bankomatuose. Mes matome iš Lietuvos banko duomenų, kad buvo padidėjęs grynųjų pinigų poreikis ir tai galbūt šiek tiek nustebino, nes nėra tokių vietų, kur negalima atsiskaityti kitomis mokėjimo priemonėmis. Galbūt čia buvo kažkoks skubėjimas įsigyti automobilį turguj ar dar kažkur, nes kitaip sunku būtų paaiškinti.
Arba toks jau visiškas nepasitikėjimas visomis sistemomis, pamačiau sąskaitoje pinigus, kuo greičiau juos pasiimu ir pasidedu į kišenę. Žinoma, tai yra tam tikra bėda, nes matome didieji sukčiavimo atvejai tada ir būna. Ypač vyresnio amžiaus asmenys turi dideles grynų pinigų sumas, pas juos ateina sukčiai apsimesdami policijos darbuotojais, sako, kad tie pinigai padirbti ir išvilioja visokiomis formomis. Čia jie, žinoma, sudaro papildomą riziką be reikalo.
Ar jus nustebino žmonių kiekis, kuris pasitraukė arba atsiėmė pinigus?
N. Mačiulis: Panašaus skaičiaus ir tikėjomės. Reikia atsiminti, kad dar iki šių metų pradžios apie pusė gyventojų, kurie turi sąskaitas antros pakopos pensijų fonduose, jau buvo sustabdę kaupimą. Tie, kurie buvo sustabdę dėl įvairiausių priežasčių, mažos pajamos, nedaug sukaupta pinigų, nebemato prasmės kaupti. Tai turbūt buvo galima tikėtis, jei jie neplanuoja ten toliau kaupti, nebekaupia, tai tuos pinigus ir pasiims.
Žinoma,, buvo ir tų kurie kaupė iki šiol, bet nutraukė. Vėlgi, dėl įvairiausių priežasčių, mes to negalime apibendrinti ir sakyti, kad visiems, kurie nusprendė, pirmą savaitgalį reikia dulkių siurblio ir naujo telefono. Visuomet yra tokių, kurie neturi santaupų ir skuba vartoti. Mano vertinimu, per pirmą savaitę buvo išleista apie 5 proc. pinigų, kuriuos pasiėmė gyventojai iš antros pakopos pensijų fondo.
Žiūrėsime kaip tai keisis per artimiausius mėnesius, bet aš vis tiek prognozuočiau, kad daugiau nei pusė tų pinigų nebus nukreipti į vartojimą, o bus taupomi toliau, ateities poreikiams. Estijos patirtis, kad didelė dalis liko einamose sąskaitose, kiti investavo į akcijas, kiti į kažkokius investicinius fondus. Nėra taip, kad lietuviai visiškai nemokėtų taupyti.
Problema yra ta, kad maždaug 45 proc. Lietuvos gyventojų turi mažiau nei 500 eurų santaupų. Jie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, nuo pašalpos iki pašalpos ir nėra sukaupę jokių lėšų. Turbūt dalis tų gyventojų, kurie turėjo pinigų antros pakopos pensijų fonduose, pasinaudojo galimybe nusipirkti kažkokią buitinę techniką ar baldus.
Kaip vertinti žmonių išlaidavimą?
Žmonės netgi pyksta, sako: „Kodėl žurnalistai taip rūpinasi, tiek daug rašo apie išleidinėjimą ir žmonių vartojimą?“ Kaupimo tikslas yra pasiruošti ateičiai. Kaip jūs vertinate patį išlaidavimą?
N. Mačiulis: Žiūrėkime, ką daro visos pasaulio Vakarų valstybės. Yra vienokia ar kitokia forma sukurta prievolė gyventojams kaupti savo pačių ateičiai, senatvei. Pats darbuotojas dalį savo atlyginimo nukreipia, yra sukurti profesiniai pensijų fondai, kai darbdaviai dalį atlyginimo sumoka į pensijų fondus, kad gyventojai turėtų daugiau santaupų ateityje.
Žmogaus prigimtis yra labai daug galvoti apie tai, ką aš veiksiu šį vakarą, ką veiksiu šį savaitgalį kokie mano vasaros planai, bet niekada beveik nesusimąsto, kaip atrodys mano senatvė po dešimtmečio, po dviejų ar trijų. Dėl to yra atsakingas valstybės elgesys kažkaip sukurti sistemą, kurioje ne tik ateities pensininkai būtų priklausomi nuo mokesčių mokėtojų pinigų, bet ir turėtų savo sukurtą finansinį rezervą.
Visos Vakarų valstybės susiduria su visuomenės senėjimo problema, kai darbingo amžiaus gyventojų yra vis mažiau, pensinio amžiaus gyventojų yra vis daugiau. Per ateinančius du dešimtmečius Lietuvoje turėsime papildomus 200 tūkst. pensinio amžiaus gyventojų. Darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažės. Iš ko tiems pensininkams mokėsime pensijas?
Žinoma, labai lengva pasakyti: „Išsidalinkime rezervą, išleiskime, gyvenkime šia diena, džiaukimės, mums reikia naujų daiktų.“ Tuo pačiu metu reikėtų pasakyti atsakymus, kaip atrodys pensijų sistema po dešimtmečio ar po dviejų, kokias pensijas gaus ateityje pensininkai. Daug sudėtingiau į tą klausimą atsakyti, bet politikai galvoja tik apie dviejų, trijų, keturių metų periodą, kas bus iki kitų rinkimų.
Kaip reikėtų elgtis su gautais pinigais?
Gerai, kad žmonės nusiperka kažkokius baldus ar automobilį, vis tiek ilgiau negu vienerius metus naudos, ar vis dėlto reikėtų matyti šiek tiek į ateitį ir pasiplanuoti?
M. Dubnikovas: Gyvenime turbūt viskas turi būti subalansuota. Reikia ir baldų, ir automobilio, ir pensijos. Tai to balanso mes neturėtume pažeidinėti. Žmogiška prigimtis mums sako, kad artimas tikslas daugeliai žmonių yra daug arčiau kailio ir juo pasinaudojama. Konstitucinio teismo aiškinimą apie ypatingas sąlygas politikai ištraktavo taip, kad labai plačiai atidarysime vartus.
Buvo padaryta milžiniška klaida ir milžiniška žala tiek Lietuvai, tiek patiems gyventojams. Tai yra vis tiktai netekimas, daugiau nei 40 proc. pensijų fonduose sukauptų pinigų, tai jau pradėjo uždirbinėti pinigus. Sakyčiau, tai yra ko ne didesnė žala, nei Irano karas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Tas karas pasibaigs anksčiau ar vėliau, pensijos jau nebegrįš.
Kitas dalykas, kai šiandien mes diskutuojame, vos prieš mūsų pradėtą laidą ateina pasiūlymai, kurie rodo, kad nėra stabilumo toje likusioje sistemoje, netgi toje, kuri liko. Jau kalbama apie tai, kad reiktų naikinti anuitetą, kas iš esmės yra ne pensinis produktas. Nors dalis žmonių per pirmą ketvirtį ir priėmė sprendimą pasitraukti, susimokėti „Sodrai“ trečdalį savo sumos, nes jiems nepatiko anuiteto sistema.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
