Lietuviškoje Kuršių nerijos dalyje labiau rūpinamasi tradicine architektūra nei Kaliningrado srityje, sako UNESCO ekspertai.
Ypač nerimą jiems kelia žinia apie kaliningradiečių ketinimus urbanizuoti vietovę.
Į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktose vietovėse UNESCO ekspertai lankosi kas penkerius metus norėdami įvertinti, kaip saugomos išskirtinės teritorijos. Prieš atvykdami į Lietuvą jie lankėsi Kaliningrado sričiai priklausančioje Kuršių nerijos dalyje.
„UNESCO į Kuršių neriją žiūri kaip į vientisą kultūros paveldo teritoriją, tačiau ji susideda iš dviejų dalių. Ir čia yra skirtumų. Lietuva savo teritoriją rūpinasi geriau, daugiau dėmesio skiria tradicinei architektūrai nei Rusija. Nerimą kelia mus pasiekusi informacija apie kaliningradiečių rengiamus projektus sparčiai urbanizuoti vietovę“, – teigė UNESCO specialistė Eeva Ruoff.
Tačiau ekspertai atkreipė dėmesį, kad visoje paveldo teritorijoje pastebimos tos pačios tendencijos – turizmas vystomas neatsižvelgiant į vietovės išskirtinumą.
„Pagrindinė misijos esmė – patarti, kaip darniai plėtoti teritoriją.UNESCO nori kalbėtis su abiejų Kuršių nerijos pusių atstovais. Ir šiuo metu apie jos išbraukimą iš paveldo sąrašo nekalbama“, – patikino Geraldas Collinas, UNESCO specialistas.
Vis dėlto ekspertai pripažino, kad Kuršių nerijos kraštovaizdis jiems paliko didžiulį įspūdį. Apžiūrėję apsauginį kopagūbrį, Naglių gamtos rezervatą jie liko patenkinti, kaip Lietuva tvarkosi su kopų erozija.
Aptartas ir bendras Kuršių nerijos išskirtinės vertės aprašas.
„Pasaulio paveldo komitetas nusprendė kiekvienai vietovei, kuri įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą, nustatyti kriterijų, kuris lietuviškai vadinasi „Išskirtine visuotine verte“. Naujai įtrauktiems objektams šitas kriterijus taikomas iš karto, o tiems, kurie įrašyti iki jo įvedimo, iki 2005 m., mes turim dėl to kriterijaus susitarti“, – aiškino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė.
Į Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinis kraštovaizdis – darnaus gamtos ir žmogaus veiklos pavyzdys, Kuršių nerija įtraukta 2000-aisiais.
Marija GABRIENĖ
