Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su saugumo ir gynybos ekspertu Giedrimu Jeglinsku ir asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovu Tomu Godliausku.
Kokias provokacijas prieš Lietuvą ir NATO gali rengti Rusija?
Kalbama apie tai, kad Rusija nėra pajėgi atidaryti antrojo fronto ir nėra pasiruošusi peržengti NATO 5-ojo straipsnio ribos, bet apskritai, jeigu tokios provokacijos kiltų tiek prieš mus, tiek prieš Latviją, Estiją ar Lenkiją, apie kurias irgi kalbama, kaip į tai turėtume reaguoti mes ir visas NATO, priklausomai nuo provokacijų pobūdžio?
G. Jeglinskas: Pirmiausia tai, kad provokacijų tikrai bus, bet, kaip ir minėjote, jos greičiausiai bus žemiau NATO 5-ojo straipsnio ribos – tai yra kasdienis mūsų tarnybų darbas. Rusija siekia įvesti šoką, demoralizaciją, sumažinti pasitikėjimą institucijomis – nori parodyti, kad pas mus neveikia kibernetinis saugumas, oro erdvės apsauga. Mes turime įrodyti, kad viską galime padaryti.
Pirmiausia reikia reaguoti ramiai ir suprasti, kad NATO gynybos planai veikia, turime čia ir amerikiečius, ir kitų šalių karius, Lenkija yra visapusiškai labai sustiprėjusi valstybė ir aljansas bendrai yra stipresnis nei bet kada istorijoje. Turime Švediją ir Suomiją, tad Baltijos jūros saugumas, nepaisant kabelių nutraukimų, yra stiprus.
Baltijos jūra yra saugesnė nei bet kada istorijoje, o Rusija yra labai stipriai užstrigusi Ukrainoje. Taip, gali būti pagunda kažką padaryti, iššauti, bet žiūrint į bendrą kontekstą – kaip tvirtai stovi NATO, tai atspindi ne tik susitarimai, bet ir konkretūs pinigai.
Žiūrėkime į gynybos išlaidas visame NATO aljanse, ne tik Lietuvoje. Tai, kad prezidentas Donaldas Trumpas visus privertė bent jau įsipareigoti padidinti biudžetus iki 3,5 proc., plius 1,5 proc. infrastruktūrai, yra didžiulis pasiekimas, ir mes visi einame link to. Taip, mes nuolat skundžiamės, kad gynybos pramonė nespėja vykdyti užsakymų ir gaminti, bet visoje Europoje vyksta tikras virsmas. Visos gynybos pramonės, ir bendrai visos pramonės, atgimimas yra kelias į Europos reindustrializaciją. Tai sukurs ekonominę ir socialinę gerovę, tad matau labai daug pozityvo.
Taip, Europa yra susiskaldžiusi, mes ginčijamės, turėjome Vengrijoje prorusišką vadovą, dabar turime tokių Bulgarijoje ar Slovakijoje. Tai yra vidaus politikos dalykai, kurių mes negalime prognozuoti, bet esame stipresni nei bet kada istorijoje, nepaisant tokios artimos grėsmės. NATO yra stiprus, mes esame žymiai labiau pasirengę, tad sakyčiau, kad reikia žvelgti pozityviai, pasitikėti mūsų institucijomis, tačiau ir užduoti sunkius klausimus, kad mūsų politiniai lyderiai toliau judėtų į priekį reikiamu tempu.
Kaip NATO turėtų reaguoti į Rusijos provokacijas
Koks, jūsų manymu, turėtų būti atsakas, jeigu mes tų provokacijų sulauksime? Ar tai būtų papildomos sankcijos Rusijai? Kaip turėtume į tai reaguoti, jeigu tai neperžengia 5-ojo straipsnio ribos?
G. Jeglinskas: Kaip ir dabar su Ukraina turime sankcijų paketą, bet matome, kas vyksta Europos Sąjungos derybų kontekste. Daugelis šalių jau norėtų šiek tiek atlaisvinti sankcijas tam tikroms įmonėms, bendradarbiaujančioms su Rusija, atsižvelgiant į energetikos kainas ir bendrą naftos bei Rusijos energetinių išteklių tiekimą į rinkas, tai yra labai kompleksiniai dalykai.
Ar Rusija, matydama, kad jai ekonomiškai sunku, iš tikrųjų bus pasirengusi daryti išpuolį prieš NATO vien dėl savo ego, norėdama parodyti savo karinę galią, žinodama, kad dėl dar labiau užspausto sankcijų paketo nukentės dar smarkiau? Man neatrodo, kad tai būtų protinga ar apskritai įmanoma.
NATO turi įvairių karinių priemonių, o Europos Sąjunga vis dar turi pakankamai stiprų ekonominių priemonių paketą. Svarbu likti kartu sprendimų priėmimo procesuose NATO viduje, ir manau, kad viskas bus gerai, bet mes turime turėti paruoštus įrankius – ar tai būtų sankcijos, ar visiškas energetinių išteklių blokavimas. Sakyčiau, viskas yra pakankamai teigiama, o taip yra todėl, kad Ukraina pati sugeba priversti Rusiją gintis – tai yra sveikintina.
Kaip Rusijos provokacijoms turėtų ruoštis Lietuvos gyventojai
Apie galimas Rusijos provokacijas buvo pranešta visuomenei, ir tai natūraliai sukuria tam tikrą žmonių reakciją. Kaip galvojate, ką dabar svarbu įsisąmoninti visiems piliečiams, ir ką toliau reikėtų daryti, žinant, jog Lietuva turi žvalgybos duomenis apie galimas provokacijas? Kaip mes turėtume reaguoti?
T. Godliauskas: Į tai visada žiūriu per 3 lygmenis. Pirmiausia vertinu visuomenę ir pilietį – manau, kad per paskutinius 3 metus mes judame link kokybiškesnio piliečių parengimo, informavimo ir jų kompetencijų auginimo. Pilietis pirmoje vietoje turi suprasti, kad valstybės saugumas prasideda nuo jo paties. Tai yra jo, kaip piliečio, šeimos ir bendruomenės nario konstitucinė pareiga – užtikrinti savo ir savo aplinkos saugumą.
Antrajame lygmenyje, manau, be galo svarbi yra plati verslo subjektų ir nevyriausybinių organizacijų parengtis. Šios organizacijos turi tapti bendra valstybės ir visuomenės sudėtine dalimi. Jų pasirengimo lygis turi kilti, organizacijose turi atsirasti supratimas apie savo ir savo darbuotojų apsisaugojimą bei suvokimas apie vaidmenį, kurį jie galėtų atlikti.
Trečioji dalis, apie kurią dabar kalbame – tai paties valstybės dėmesys. Kaip valstybė mato bendrą pasiruošimą ir atsparumo auginimą. Tai be galo svarbu kalbant apie gynybinius pajėgumus, tačiau tai taip pat į dabartinę darbotvarkę turi įtraukti kitų valstybės sričių, ypač kritinės infrastruktūros, parengtumo ir atsparumo kokybės kėlimo klausimus. Tam valstybė turi atitinkamai nusimatyti atsparumo finansavimo eilutę biudžete, kuria galėtų pasinaudoti ne tik kritinės infrastruktūros savininkai ar valstybės institucijos, bet į šį pasiruošimo procesą galėtų įsijungti ir visi kiti subjektai.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
