Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su banko „Citadele” ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.
Girdime, kad premjerė sako, kad laukia sunkus ruduo ir esą Vakarų valstybės jau prognozuoja per pus mažesnį BVP augimą, kurį pajusime ir mes, ir kad mūsų vyriausybė taip pat neapsiribos tomis priemonėmis, kurios yra dabar, ir kažką reikės daryti. Tai koks tas ruduo iš tiesų mūsų laukia?
Dėl to per pusę lėtesnio BVP tai gal nereikia labai sureikšminti, nes iš tiesų Vokietijos BVP augimas dabar yra nuleistas per pusę – nuo 1 proc. iki pusės procento. Ar tai pakeis, sakykime, standartinio, statistinio žmogaus gyvenimą? Aš manau, kad gal ir nelabai, bet faktas, kad tas ruduo gali būti tikrai sunkesnis dėl kelių aspektų.
Pirma – mes visgi po truputį matome tam tikrą eurozonos ekonomikos sulėtėjimą. Jeigu taip vaizdžiai pasakius: jeigu tu važiuoji 130 km/h greičiu ir po truputį stabdai, ir tavo greitis jau siekia 110, tai nesijaučia automobilyje, bet tas greitis jau pradeda lėtėti. Tai eurozonos ekonomika tikrai lėtėja. Mūsų ekonomika kol kas lieka labai stabiliai stipri.
Aišku, iš dalies dėl pensijų reformos aspekto, bet į rudenį ateisime su išleistais pensijų reformos pinigais, su lėtėjančia eurozonos ekonomika ir su aukštomis energetikos kainomis, nes kol kas nepanašu, kad energetika pasaulyje labai atpigs. Tai sutikčiau su premjere, kad ruduo bus sunkesnis, bet gal nepieščiau labai radikalių prognozių, kad mes staiga sustosime arba prasidės kažkokia recesija.
Bet dabar mūsų infliacija jau siekia 4 proc. ir tai yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje. Ką tai reiškia ir ką tai duos artimiausiu metu mums?
Tai yra keli aspektai. Pirma – yra matematinis aspektas, nes Lietuva yra viena iš lyderių Europoje pagal degalų svorį visoje infliacijoje. Mes labai mėgstame savo automobilius, tai atitinkamai, kai brangsta kuras ir brangsta nafta, mūsų infliacija įsibėgėja labiau.
Plius mūsų ekonomikos ciklas yra gana stiprus, lyginant su ta pačia Vokietija ir kitomis šalimis. Ir kitas dalykas – dabar labai sunku palyginti realiai infliaciją Europoje, nes visos šalys imasi labai skirtingų priemonių kovojant su energetikos krize. Tai ar mes tikrai esame lyderiai pagal infliaciją? Nežinau.
Ar naftos kainos atpigs?
Mes matome, kad naftos kainos vis tiek išlieka aukštos. Kas tikėtina bus su naftos kainomis ir paskui degalų kainomis?
Labai sunku pasakyti. Mano nuomone, kol kas degalai nepigs. Sakyčiau, kad kalbant apie naftos kainą, tai apatinė riba yra kažkur 90–95 doleriai už barelį. Dar mažesnių kainų aš kol kas nematau.
Labiau tikėtina, kad kurį laiką, pakankamai ilgą laiką, mes išsilaikysime maždaug dabartiniame lygyje. Bet labai sunku pasakyti, kadangi konfliktas yra labai nestabilus, kol kas nesimato jo sprendimo. Tai reiškia, kad degalų kaina Lietuvoje nuo dabartinio lygio tikriausiai labai ir nesumažės.
Bet kai kurie verslininkai sako, kad gal reikia pasitaupyti degalų, nes ateis ruduo ir neturėsime net kaip maisto produktų nuvežti į parduotuves. Kiek tai tikėtina – kad mums trūks degalų?
Tai irgi per daug ekstremalus teiginys verslininkų. Vienintelis segmentas, kur dabar kyla tam tikra rizika, yra aviacinio kuro pasiūla Europoje. Ten yra iš tikrųjų iššūkių, bet aš manau, kad rinka pati tą problemą išspręs, nes pabrangs skrydžių bilietai, žmonės mažiau keliaus, ir ta problema bus išspręsta. Mes matysime kažką panašaus, ką matėme Europos dujų krizės metu, kai paklausa dujoms labai stipriai nukrito ir dujų kainos taip pat krito. Tai vėlgi nepieščiau radikalių scenarijų kol kas.
Taip pat girdime ir matome, kad paskolos brangsta. Kodėl jos šiuo metu brangsta ir kaip tai dėliosis ateityje?
Brangsta dėl to, kad rinka mano, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) didins palūkanas. Aš į tai žiūrėčiau atsargiai. Rinka dabar mato, kad, pavyzdžiui, trijų mėnesių EURIBOR šių metų pradžioje siekia 2 proc., o metų pabaigoje, rinka mano, kad jis sieks 2,6 proc.
Aš būčiau atsargesnis – manau, kad ECB gal vieną kartą palūkanas padidins, tiesiog prevenciškai, bet nematyčiau didesnio palūkanų didinimo ciklo, nes eurozonos ekonomika yra silpna, ji toliau lėtės, darbo rinka yra silpna, paslaugų infliacija bus minimali, ir pagrindo kelti palūkanas šiuo metu nėra. Jeigu ECB pradės agresyviai didinti palūkanas, tai bus jų mirtina klaida.
Dabar vėl grįžtant prie rudens – kaip bus su šildymo kainomis?
Be abejo, šildymas tikriausiai bus brangesnis, nes dujų kaina šiuo metu yra stipriai didesnė negu ta, kuri buvo prieš konfliktą.
O kokia tai dalis? Kiek jos gali kilti?
Aš manau, kad iki 10 proc. gali būti padidėjimas, vėlgi su sąlyga, kad konfliktas iki rudens neišsispręs. Nes jeigu karas Irane baigsis ir šalys pasieks susitarimą, tai aš įsivaizduoju, kad akimirksniu ir dujų, ir naftos kainos nukristų ir pasiektų labai panašų lygį, kuris buvo iki konflikto pradžios.
Bet jeigu konfliktas užsitęs, tada rudenį mūsų laukia šiek tiek brangesnis šildymas. Tačiau dujų kaina Europoje šiuo metu siekia apie 45 eurus už megavatvalandę. Ukrainos krizės metu piko metu ji siekė 300 eurų. Tai kitaip sakant – šildymas šiek tiek pabrangs, bet tikrai ne tiek, kiek brango 2022 metų rudenį.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
