Europos Komisija (EK) aiškinsis, ar Lietuvos įstatymai, reglamentuojantys detaliųjų teritorijų planų rengimą bei statybas, sutampa su Orhuso konvencijos nuostatomis.
Jos numato, jog svarstant aplinkos apsaugos klausimus bei statybų leidimų išdavimą, visuomenė turi teisę gauti informaciją ir dalyvauti diskusijose.
Dėl esą blogai išverstų teisės aktų EK skundėsi Konstitucinių teisių gynimo agentūra, Žvėryno bendruomenė bei Lietuvos žmogaus teisių asociacija.
Visuomenininkai mano, jog kai kurios Orhuso konvencijos nuostatos nesutampa su šalies Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymuose įtvirtintomis normomis. Dėl to teigiama, jog visuomenė yra ignoruojama priimant kontraversiškus sprendimus dėl statybų miestuose, nes statytojui leidžiama pačiam spręsti, kiek informuoti visuomenę apie priimamus sprendimus.
Nevyriausybininkai skundėsi ir dėl blogo konvencijos vertimo į lietuvių kalbą. Pasak jų, trūkumai susidarė tarptautinę sutartį verčiant išimtinai tik iš rusų kalbos, nors autentiškomis šios konvencijos kalbomis dar yra anglų bei prancūzų kalbos.
Arhuso konvencija pasirašyta Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) rėmuose, tačiau Europos Sąjunga (ES) specialia direktyva ją yra perkėlusi į savo vidaus teisę.
Tuo tarpu JTO Priežiūros komitetas birželio 10-13 dienomis Latvijos sostinėje Rygoje ketina paskelbti rekomendacinį sprendimą, kuriuo bus konstatuota, jog šalis ne visai tinkamai informavo visuomenę apie Kazokiškių sąvartyno statybas ir galimą poveikį aplinkai.
Pats Priežiūros komitetas negali taikyti jokių sankcijų, tačiau Orhuso konvenciją pasirašiusios valstybės įsipareigojimų nevykdančią valstybę gali nutarti pašalinti.
Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjo Vitalijaus Auglio teigimu, Lietuva turės bandyti atsižvelgti į rekomendacijas ir per porą metų parengti įgyvendinimo planą.
"Mes, žinoma, linkę į tą diskusiją leistis, bet komitetas pats pripažįsta, kad nėra įrodymo, jog Lietuva nesivadovavo nacionaliniais teisės aktais ir tenkino tuo metu egzistuojančius reikalavimus", - BNS penktadienį sakė V.Auglys.
"Čia nėra taip, kaip norima kartais parodyti, kad šalis visiškai neatsižvelgė (į bendruomenės nuomonę - BNS) ir kad nieko išvis nedaro. Taip nėra", - tvirtino Aplinkos ministerijos atstovas.
Netoli Vievio, Kazokiškėse įrengtas komunalinių atliekų sąvartynas oficialiai atidarytas pernai lapkritį. Į jo statybas ir įrangą investuota 27,7 mln. litų, skelbta, kad jis atitinka visus ES keliamus reikalavimus ir yra moderniausias Lietuvoje.
Kazokiškių bendruomenė sąvartyno įkūrimui aktyviai priešinosi nuo projekto pradžios 2002-aisiais. Vietos gyventojų įsitikinimu, sąvartynas turės neigiamą poveikį tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai. Pirmiesiems šiukšliavežiams, vežusiems atliekas į sąvartyną, kelią užstojo vietos gyventojai.
Kazokiškių sąvartynas yra netoli į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą įtraukto Kernavės kultūrinio rezervato.