Sklando vis garsesnės kalbos apie teisėjų klaną, jo tarpusavio nesutarimus. Stokodama viešumo trečioji mūsų šalies valdžia pati griauna savo įvaizdį. O gal jis tyčia griaunamas?
„Pamintas teisingumas. Klanas. Komunistų partija. Kagėbistai. Varnas varnui akies nekerta“, – taip ir panašiai pastaruoju metu apibūdinami teismai ir teisėjai. Neapsikentusi akmenų krušos į savo daržą, Teisėjų asociacija net išplatino pareiškimą, kuriame išreiškė pasipiktinimą, dėl tokios, jų manymu, specialiai surengtos politizuotos puolimo kompanijos – esą bandoma ja įrodyti visuomenei, kad nepriklausomoje Lietuvoje nėra nepriklausomų teismų.
Kas atitiko, kad trečioji mūsų valdžia nusipelnė tokio pikto požiūrio ir ar iš tikrųjų esama tokio teisėjų klano? Nedarydama jokių apibendrinimų „Akistata“ apie tai kalbėjosi su tais, kurie mano, kad teisėjų klanas egzistuoja, ir su tais, kurie sako, kad teisėjų korpusui neteisingai metami tokie kaltinimai.
Valdas Vasiliauskas, “Lietuvos žinių” vyriausiasis redaktorius:
Klano buvimą labai ryškiai pajutome prieš maždaug 2 su puse metų, kai kilo plačiai nuskambėjęs skandalas, kurio pretekstas buvo nuo prezidento V. Adamkaus neva nuslėpta Saugumo departamento pažyma apie dabar jau buvusį Biržų rajono apylinkės teismo teisėją Valentą Margevičių.
Tuomet prezidentas ir pareiškė nebepasitikįs Aukščiausiojo Teismo pirmininku Vytautu Greičiumi, kuris tuo metu buvo dar ir Teismų tarybos pirmininkas. Visi turbūt prisimenam kaip ten buvo. Žodžiu, atpirkimo ožiu tapo prezidento patarėjas Haroldas Šinkūnas. Iš darbo turėjo išeiti dar pora neva apsimelavusių teisėjų.
Protestuodamas prieš visą teismų sistemą atsistatydino AT teisėjas Valentinas Mikelėnas. Jau tuomet šis teisėjas teigė, kad “reikia išvalyti teisėjų korpusą nuo nesąžiningų teisėjų, užkirsti kelią nekvalifikuotiems specialistams, sudaryti teisėjams normalias darbo sąlygas”.
Negalima teigti, kad visi teisėjai nesąžiningi – tikrai taip nėra. Tarp jų yra daug padorių, sąžiningų žmonių. Tačiau reikia pripažinti, kad teisėjų “viršūnėlės” taip susicementavusios, kad tiems padoriems užtrenkiamos visos durys kilti karjeros laiptais. Šiame klane galioja savos taisyklės.
Apie kokį teismų ir teisėjų nepriklausomumą mes kalbame, jei karjerą daro tik tie, kurie palankūs klanui?..
Virginija Baltraitienė, Seimo pirmininko pavaduotoja:
Manau, kad teisėjų klanas egzistuoja. Teismai tapo labai uždara ir neskaidria sistema. Juk dar visai neseniai Teisėjų tarybos posėdžiai net nebuvo įrašinėjami, tad iškilus kokiam nors rimtam ginčui ar konfliktui, rasti tiesą buvo tiesiog neįmanoma, nes viešai viskas buvo pateikiama taip, kaip reikia pačiam klanui.
Žinoma, nereiškia, kad visi teisėjai nesąžiningi – daug jų yra tikrai gerai dirbančių. Tačiau aukštesnių instancijų teismai, manau, deramai savo darbo neatlieka – žiūri tik procesinių dalykų.
O reikėtų, jei jau žmogus apskundė sprendimą, padėti tam žmogui rasti teisybę, įvardinti, kas kaltas, kodėl įstatymai buvo pažeisti ir kodėl žmogui teko kreiptis į aukštesnę instituciją. Dabar girdime: susėdo trys arogantiški teisėjai ir paskelbė verdiktą.
Štai ir paskutiniu metu kyla ginčai dėl Vyriausiojo administracinio teismo sprendimų, kurių jau niekam negalima apskųsti. Turime sudaryti galimybę nepatenkintajam ieškoti teisybės ir, svarbiausia, jog jam aiškiai būtų pasakoma, kodėl sprendimas toks, o ne kitoks.
Kita vertus, manau, kad ir patys teisėjai jaučiasi prastai – ko bruzda “apačios”(Turiu galvoje neseniai susikūriusią Apylinkių teismų teisėjų tarybą.) Ar iš gero gyvenimo apylinkių teisėjai visokiais būdais nori parodyti, kad ir jie yra ir kad jie nudirba tą visą juodą darbą? Ar nekyla mintis, kad aukštesnių instancijų teismai tikrai susilieję į klaną ir nenori įsileisti jiems neparankių kolegų?
Neneigiu ir kai kurių politikų noro turėti savo rankose teismus, kurių pagalba galėtų tvarkyti savo ar partinius reikalus. Tačiau, jei kalbame apie teismus, tai šią sistemą reikėtų keisti iš pagrindų.
Aloyzas Sakalas, europarlamentaras:
Teismus derėtų saugoti nuo politikų įtakos. Prioritetą reikėtų teikti, kaip pagerinti teismų darbą, o ne kištis į teismo priimtus nuosprendžius. Ypač neskanu darosi, kai, nepatenkinti teismų sprendimais, teismus ima kritikuoti garbūs politikai. Prieš įstatymus esam lygūs visi – ar tu esi eilinis pilietis, ar tu esi Seimo narys, ar kitokias aukštas pareigas užimantis žmogus. Ir teisėjui, priimančiam sprendimus, neturi turėti įtakos žmogaus pareigos bei laipsniai. Tačiau pas mus, deja, kiek kitaip. “Kai didelis šuo suloja, tuoj pat ima viauksėti maži šuniukai” – šis sparnuotas posakis tinka kai kuriems mūsų politikams, kurie pasinaudoja savo įtaka formuoti nepatinkančios institucijos įvaizdžiui.
Teisėjų korpusui metami kaltinimai, jog karjerą gali padaryti tik tie, kurie yra kažkam naudingi, kažkur priklauso ir panašiai. Tačiau gal ne pulti juos reikėtų, o gerinti jų atrankos sistemą. Juk ir dabar karjerą norinčio padaryti teisėjo darbą vertina ne tik jo kolegos, kurie, tarkim, gali būti suinteresuoti. Tose atrankos komisijose yra ir visuomenės atstovų, tačiau ko gi jie tik pasyviai stebi ir netgi neranda laiko ateiti į atrankos komisijos posėdžius?
Susidaro įspūdis, kad tarpusavyje ėmė kovoti dvi mūsų šalies valdžios. Pasikartosiu, bet lieku prie nuomonės, kad trečioji valdžia – teismai ir teisėjai – turi būti nepriklausomi, kaip tai ir numatyta mūsų šalies Konstitucijoje.
Gintautas Kaulakis, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkas, Teisėjų asociacijos valdybos narys:
O kas yra klanas? Žmonių grupė, kuriuos vienija bendri interesai. Tai tokių klanų pilna Lietuva. Politikų klanas, žurnalistų klanas, verslininkų klanas... Galios nevienodos? Gal ir taip. Matyt, šiuo metu ir esame puolami, kad negalima niekaip mūsų įtakoti. Kokia valdžia nenori turėti savo teismų?
Kodėl visi, naujai atėję į valdžią, imasi reorganizuoti, atlyginimus mažinti pirmiausiai teisėjams? LR Konstitucijoje aiškiai apibrėžta, kokie turi būti teismai. Visiems aišku, jog teismas turi būti nepriklausomas ir, aišku, skaidrus. Teisėjų sprendimų niekas negali įtakoti – tam yra įstatymai, kodeksai, kuriais teismai ir vadovaujasi, priimdami sprendimus. Ir jei niekas negali paveikti teismo ir teisėjų, ar tai yra blogai?
Beje, įstatymus priimame gi ne mes, bet politikai. Ir kokius juos priima, tokiais ir vadovaujamės. Įvairūs mūsų pasiūlymai dėl teismų įstatymų ar kodeksų pakeitimo atsimuša kaip į sieną. Aš pats ne kartą rašiau – siūliau pakeitimus, tačiau niekam nieko nereikia.
O mes, teisėjai, esame tokie pat žmonės kaip ir visi. Aišku, visad nesmagu, kai kurie kolegos įsipainioja į nešvarius reikalus – na kad ir Panevėžio teisėjų atvejis. Tačiau šiuo metu neaišku, kaip ten yra iš tikro.
Negalima komentuoti nežinant faktų. Tačiau, mano nuomone, visiškai nesvarbu, ar padėjai kam nors už ačiū, ar už butelį. Teisėjas negali daryti tai, ko negali daryti. Mano nuomone, absoliuti dauguma teisėjų savo darbą dirba gerai, nekreipdami dėmesio į aplink verdančias nereikalingas ir darbui trukdančias aistras.
Kitame numeryje „Akistata“ toliau ieškos teisėjų klano. Rašysime apie kai kuriuos klano susitarimus ir apie tai, kad politikai nori, kad jiems negaliotų įstatymai.
Aurelija Žutautienė
